Žvilgsnis į Čiurlionio pasaulį kitu rakursu

„Pasaulis yra gražus, nors kartais ir baisus“, – sakė kadaise Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, didis Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Įdomu, kokį pasaulį matė šis kūrėjas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime, ir kokį jį matome mes šiandien.

Aukštadvario bibliotekos Skaitytojų klube susirinkusiesiems M. K. Čiurlionio pasaulį ir asmenybę suprasti pagelbėjo Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės mokytoja metodininkė Nijolė Mečkovskaja. Ji pristatė išsamų pranešimą „Čiurlionis kitu rakursu“, kuris ne tik suteikė daug informacijos apie kūrėjo gyvenimą, kūrybą, išraiškos paieškas, bet ir šiek tiek atskleidė menininko mąstysenos, pasaulio suvokimo nematomą pusę, kurioje – ne vien kūrybos džiaugsmas, bet ir kančia. Žymiai įtaigiau išgirsti tokias mintis, perteiktas menininko: N. Mečkovskaja ne vien dailės moko vaikus, taip pat ji tapo, dalyvauja parodose, pleneruose. Mokytoja kalbėjo apie Čiurlionio kūrybinį muzikinį ir dailės palikimą, idėjas, ieškojimus, nuolatinį skubėjimą suspėti nuveikti kuo daugiau.

Dailės pamokas pas mokytoją Nijolę lankantys jaunieji aukštadvariečiai pasidalijo mintimis, ką jie atrado Čiurlionio paveiksluose, kurie jiems artimiausi. Diskutuota, kas šio kūrėjo darbuose artima daugeliui žiūrovų. Turint galvoje jo darbų švelnių, blankesnių spalvų paletę, koloritą, net vartojama sąvoka „čiurlioniška“.

Įdomus, netikėtas susitikimo akcentas buvo Skaitytojų klubo narės Reginos Gelumbauskienės pasakojimas apie kopimą į M. K. Čiurlionio viršukalnę (5 794 m aukščio) Pamyro kalnuose. Išgirdome apie Reginos pažintį su Čiurlionio vaikaičiu, alpinizmo Lietuvoje pradininku Konstantinu Zubovu. Su pasididžiavimu istorikė, alpinistė, aktyvi keliautoja Regina prisiminė, kad net sovietmečiu lietuvių  alpinistai kalnuose iškėlė lietuvišką vėliavą, pagerbdami mūsų menininką.

Trumpai pristatytos bibliotekoje esančios knygos apie Čiurlionį, jo šeimą. Bibliotekininkė R. Jarmalavičiūtė pasidalino savo atradimais, kuo M. K. Čiurlionis susijęs su mūsų kraštu. Pavyzdžiui, dar paauglį Konstantiną, besimokiusi Plungėje muzikos, globėjai buvo nusivežę žiūrėti pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“ (1904 m.), kuriame vaidino vėliau Aukštadvaryje apsigyvenęs gydytojas, dvarininkas, visuomenės veikėjas Vladas Mongirdas.

Džiaugiamės, kad prie besidominčių skaitymu ir kultūra prisijungė Vaikų dienos centro „Navininkai“ lankytojai su vadove Nijole Zubrickiene. Visi dalyviai turėjo originalių klausimų apie susitikimo herojų, pasvarstymų apie jo gyvenimo ir kūrybos kelius. Aukštadvaryje auga kultūriškai tobulėjanti bendruomenė, kurioje lygiai svarbūs ir vyresniųjų, ir jaunimo mintys.

Pažintį su genialiu, gal dar per mažai atskleistu talentu M. K. Čiurlioniu tęsime visus šiuos metus, minėdami jo jubiliejų, o šis susitikimas bibliotekoje tegu bus pirmasis postūmis giliau pamąstyti ir jį deramai įvertinti.

Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė