Žiūrovų piligrimystė į Juozo Miltinio dramos teatrą tęsiasi

Dar metų pradžioje Juozo Miltinio dramos teatras paskelbė žinią, kad jau parduodami bilietai į kovo mėnesį vykstančius spektaklius ir kad kovo staigmena – pirmoji sezono premjera Didžiojoje salėje. Taigi apsilankyti teatre sausio ar vasario mėnesį – laimės dalykas. Nors ir pavasaris ne kažin kokias galimybes atneša. Suspėsi įsigyti bilietą, gerai, nesuspėsi… Ką padarysi, teks laukti, nes šis teatras, kaip ir Juozo Miltinio laikais, yra pamėgtas ne tik panevėžiečių, bet ir visos Lietuvos teatro mėgėjų.

„Kol kas tikrai sunku nusipirkti bilietus į mūsų spektaklius ir mes tuo džiaugiamės“, – į repliką, kad labai sunku „pagauti“ bilietą į spektaklius, atsakė šio teatro direktorius Antanas Venckus, rugsėjo mėnesį svetingai sutikęs grupę žurnalistų, Panevėžio plėtros agentūros iniciatyva keliavusių po Panevėžio kraštą.

Gyvenimas kūryba

„Gyvenam kūryba, – pasiteiravus kaip šiuo metu gyvena teatras, trumpai drūtai atsakė direktorius ir pridūrė. – Dirbame. Manau, kad pastaraisiais metais dirbame daug ir sulaukiame dėmesio. Nėra mesijų, nėra gelbėtojų, tiesiog reikėjo daug ir atvirai kalbėtis, kartu ieškoti sprendimo, o nekalbėti, kad kažkada buvo taip, nes tai jau buvo. Lemia kolektyvo susitelkimas, pasitikėjimas savo jėgomis. Tai ir atvedė į tą rezultatą, kokį pasiekėme. Jau kokie penkeri metai į teatrą sugrįžo žiūrovas. Ir ne tik panevėžiečiai, bet, kaip senais Juozo Miltinio laikais, pas mus atvažiuoja žiūrovas iš kitų miestų. Iš Klaipėdos, Kauno, Šilutės, Vilniaus. Iš Vilniaus ypač daug atvažiuoja. Ir tai džiugina, nes spektaklį reikia žiūrėti ten, kur jis pastatytas. Svarbu, kad ir kolektyvas būtų patenkintas savo atradimais, teikiančiais džiaugsmo žiūrovui. Mūsų šūkis – scena, kalbanti apie tave“.

„Pagal darbuotojų skaičių mūsų teatras nėra labai didelis. Kai 1984 m. atvažiavau dirbti į Panevėžį, buvo 44 aktoriai ir 140 kitų darbuotojų, dabar 27 etatiniai aktoriai ir apie 80 kitų darbuotojų.  Repertuare 28 spektakliai. Per metus pastatome 5–6  spektaklius. Mažiausiai per  metus esame pastatę du spektaklius, daugiausia – 14. Ar tai gerai? Tai teatrui didžiulis iššūkis. Yra spektaklių, kurie labai greitai nebesudomina žiūrovų, bet yra tokių, kurie traukia žiūrovą 30–40 metų“, – mūsų grupę su teatro veikla supažindino aktorius Laimutis Sėdžius, keliaujant po teatrą.

Kūrė kitokį teatrą

Teatro Panevėžyje pradžia – 1940 metai. Kūrimasis neatsiejamas nuo talentingo režisieriaus Juozo Miltinio, kuris tų metų lapkričio 21 d. buvo paskirtas naujo teatro aktoriumi, turinčiu teisę režisuoti. Prie jo prisijungė būrys jaunų, kūrybingų aktorių. 1941 m. kovo 15 m. įvyko pirmoji naujojo teatro premjera – Juozo Miltinio „Sidabrinis slėnis“ pagal Nikolajaus Pogodino pjesę. Ši data ir laikoma teatro gimtadieniu.

„Šalia teatro visada buvo studija, kurioje aktorystės meno mokė pats Juozas Miltinis. Mokslas truko trejus metus. Studijoje buvo mokoma tų pačių dalykų, kurių moko Muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau iš baigusių šią studiją Juozas Miltinis priimdavo tik vieną–du aktorius. Visi kiti pamilę teatrą ateidavo į teatrą dirbti kitų darbų. Jie dirbo scenos darbininkais, grimuotojais, vairuotojais, bilietų platintojais, kurdavo butaforijas. Miltinis į savo teatrą nepriėmė nė vieno aktoriaus iš kitur. Tik jam išėjus pasikeitė aktorių parinkimas“, – ilgametį teatro režisierių pristatė Laimutis Sėdžius.

Po teatro užkulisius

Lydimi Laimučio Sėdžiaus leidžiamės į ekskursiją po teatro užkulisius. „Tarybiniais metais Miltiniui neleido statyti teatro, tad buvo paimtas tipinis kultūros namų projektas, bet režisierius žinojo, ką reikia padaryti, kad būtų sukurtas tikras teatras. Pristatyti cechai, kuriuose buvo gaminamos visos dekoracijos, fligelis, kuriame įrengta mažoji salė“, – keliaujant po teatro užkulisius pasakojo mus lydintis aktorius.

Prieš kelerius metus teatras rekonstrukcijai gavo 4 mln. eurų. Buvo atnaujinta didžioji 400 vietų salė, įsigyta moderniausia aparatūra. Tiesa, remontas teatrui ir jo vadovui atnešė ne pačių maloniausių staigmenų. Kai jau atrodė viskas pabaigta ir jau buvo parduoti bilietai spektaklius, priešgaisrinės apsaugos specialistai uždraudė eksploatuoti pastatą – pasigedo priešgaisrinės apsaugos sistemos. Nepaisant to, administracija rizikavo atverti teatrą keliems spektakliams, nes atsidarymas po remonto buvo kalėdinė dovana žiūrovams. Už šią dovaną teatro vadovas buvo „premijuotas“ bauda. Po trumpo atsidarymo teatras vėl buvo uždarytas – buvo įrengiama sudėtinga ir brangi priešgaisrinės apsaugos sistema, kuri nelaimės atveju apsaugotų žiūrovus.

„Teatras pasižymi ypatinga akustika. Nereikia papildomo įgarsinimo. Scenoje kalbant normaliu garsu kiekvieną aktoriaus žodį girdi ir paskutinių eilių žiūrovai. Miltinio užsakymu teatre buvo sukurtas ir apšvietimas, kokio nėra kituose teatruose. Miltinis buvo labai reiklus apšvietimui. Anais laikais tai buvo ypatingas apšvietimas“, – teatro ypatumus apibūdino aktorius, atverdamas žiūrovui dažniausiai nematomas erdves.

Lankydamiesi Juozo Miltinio teatre apžiūrėjome scenos įrangą, grimo kambarius, sandėlius, kuriuose saugomos dekoracijos ir rekvizitai, kurių nemažai atneša panevėžiečiai. „Jiems daiktas nebereikalingas, o teatrui praverčia“, – demonstruodamas rekvizitus ir butaforijas sakė Laimutis Sėdžius.

Viso to, ką matėme keliaudami lydimi aktoriaus, atėjęs į spektaklį nepamatysi, bet teatras visų šių paslapčių nesaugo ir po devyniais užraktais ir kviečia pasinaudoti jų siūlomomis ekskursijomis ir edukacijomis. Suaugusiems ir moksleiviams siūloma edukacinė ekskursija po Juozo Miltinio teatrą, per kurią atskleidžiamas paslaptingas teatro pasaulis, supažindinama su teatro struktūra, elgesio teatre taisyklėmis, spektaklio kūrimo procesu. Išskirtinė edukacija – teatrinis užsiėmimas „Kūrybinė laboratorija“, įspūdinga teatralizuota ekskursija „Užkulisių paslaptys“, medicinos daktaro Madan Kataria sukurta unikali praktika „Juoko joga“, kurios metu juoko veiksmas virsta pratimu.

Karolina Baltmiškė