„Mokslininkai yra konstatavę, kad pati gražiausia diena yra gegužės 18-oji. Ta diena pavadinta Žavadieniu. Juk šią dieną viskas žydi. Ir obelys, ir vyšnios, ir ievos, ir kaštonai, kiaulpienės, daugybė gėlių“, – pasakoja Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė.
„Lietuvoje yra keturi botanikos sodai –Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Mūsų sodo įsikūrimas susijęs su Klaipėdos universitetu. Jam įsikūrus, o tai buvo prieš 22 metus, atsirado poreikis turėti ir botanikos sodą, nes rengiant tam tikrus specialistus reikalinga vieta mokymams, moksliniams tyrimams. Botanikos sodu naudojasi Gamtos, Pedagoginio, Rekreacija ir turizmas fakultetai. Be to, mes esame ir Vakarų Lietuvos regiono botanikos sodas. Tai vienintelis botanikos sodas pajūrio regione. Pats šilčiausias, arčiausiai jūros, kur minkščiausias klimatas, todėl mūsų augalai auga vešliausiai lyginant su kitais Lietuvos botanikos sodais. Tai mokslo, studijų, rekreacijos, turizmo ir įvairių renginių vieta“, – kalba direktorė R.Žadeikienė.
Sodo įkūrimo iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo prof. A. M. Olšauskas.
Vaikštinėjant po botanikos sodą net užmiršti, kad visai šalia uostamiestis, kurio veikla ne visada draugiška mus supančiai aplinkai ir pačiam žmogui. Augalų kolekcijos suformuotos panaudojant natūralų kraštovaizdį, viena paskui kitą smagiai šokinėjančias kalveles. Vietovė, kurioje įsikūręs botanikos sodas, garsi istorine praeitimi. 1802 m. netoli šios teritorijos buvusiame dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. „Vieta buvo labai apleista. Tad pirmiausia reikėjo iškuopti šiukšlynus, išvalyti griuvėsius, o tik paskui sodinti augalus“, – pastebi direktorė.
Danės pakrantėse žiedų kvapu svaigino baltaskarės ievos. Artėjančiomis Sekminėmis kvepėjo beržai. Jų lapai dar tokie švelniai žali ir žavūs. Negalėjai likti abejingas žavingai magnolija. O jau eglės ir jų gentainiai… Manantiems, kad žiedų žvakes uždega tik kaštonai, galiu patikinti: nuostabiausiomis žvakutėmis pavasarį ir jos pasveikina. Vienų žvakutės aukštesnės, kitų žemesnės, bet ir jos gamtos prabudimu džiaugiasi. Ryškiais žiedais pasipuošusios pavasarinės gėlės.
„Šiemet mūsų sodui sukanka 20 metų. Pirmoji mūsų kolekcija buvo prieskoniniai ir vaistingieji augalai. Atvažiavo iš Kauno profesorė Juknevičienė. Atsivežė daugiau kaip 200 prieskoninių ir vaistingųjų augalų sodinukų ir kartu su studentais pasodinto pirmąją kolekciją, – pasakoja botanikos sodo direktorė. – Šiuo metu sodas eksponuoja daugiau kaip 3 tūkst. rūšių augalų, o išvis sode yra apie 45 tūkstančiai augalų. Tarp prieskoninių ir vaistinių augalų auga ir tradiciniai – kietis, čiobrelis, mairūnas, peletrūnas, dašis, šalavijas, nuo senų laikų kiekvienos moters, laikančios gera šeimininke auginti, bet ir nauji, madingi augalai. Norintiems įsigyti prieskoninių ar vaistinių augalų padedame patarimais, parduodame sėklų arba sodinuką. Supažindiname žmogų su nuodingais augalais. Turime per 900 pavadinimų gėlių. Tiek prieskoninius, tiek vaistinguosius augalus, tiek gėles auginame tik tas, kurios prigyją mūsų klimatinėse sąlygose. Pabandome auginti metus, antrus ir jei matome, kad augalas neįsitvirtina, tiesiog savo žurnaluose užrašome, kad jam mūsų klimatinės sąlygos netinkame. O bendradarbiaujame daugiau kaip su 60 pasaulio botanikos sodų. Keičiamės sėklomis, sodinukais, dalijamės patirtimi. Kolegos iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių botanikos sodų teigia, kad pas mus augalai geriausiai prisitaiko. Išties, mūsų gamtinės sąlygos yra labai palankios. Žinoma, daugiausia stengiamės auginti iš kaimyninių šalių atsivežtus augalus: iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos. Tačiau pajūrio klimato sąlygomis puikiai adaptavosi augalai iš Azijos, Pietų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos. Be abejo, mūsų sode auga ir natūraliai augančių medžių ir krūmų. Tai ievos, beržai, klevai. Žinoma, adaptuotiems augalams, kol jie parodo savo grožį, reikia ne vienerių metų. Pavyzdžiui, riešutmedis pirmuosius vaisius veda tik po dešimties metų Kedrinė pušis – pirmąsias sėklas veda po 20 metų. Yra augalų, kurie savo visą grožį parodo ir po 3-4 metų.“
Botanikos sode augalai eksponuojami dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų, žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienmečių gėlių) kolekcijose ir vijoklinių augalų kolekcijose. Įrengtas, alpinariumas bei rozariumas. Medelių, krūmų bei gėlių dauginimui įveistas medelynas, įrengtas etnografinis gėlių darželis, atnaujinta pagrindinė apžvalgos aikštelė, pastatytas kabantis tiltas. Įrengta pavėsinė, kuri pritaikyta įvairiems renginiams. Ir švenčiant Žavadienį ši pavėsinė tapo scena, nes šalia jo koncertavo ne vienas ansamblis.
Renginiai botanikos sode – įprasta veikla. Įgyvendinama ne viena edukacinė programa tiek jaunimui, tiek senjorams. Ir švenčiant Žavadienį sodo darbuotoja Liuda Razmuvienė bendravo su jaunaisiais sodo lankytojais. Jiems reikėjo surasti ir kaip įrodymą atnešti lapelį sąraše nurodytų prieskoninių ir vaistingųjų augalų.
Botanikos parkas atviras tiek ekskursijoms, tiek ir pavieniams lankytojams. „Pageidaujančių ekskursijų prašome iš anksto užsiregistruoti, kad savo gidas galėtų geriau susiplanuoti savo laiką ir svečiams nereikėtų jo laukti. Geriausia, kad grupėje būtų ne daugiau kaip 25 žmonės. Ekskursijas ir pavienius lankytojus priimame nuo ryto 8 iki 16:30 val. darbo dienomis, bet jei pageidauja, priimame ir šeštadieniais. Vasarą dirbame ir šeštadienį nuo 10 iki 15 val. Tačiau lankytojus įleidžiame ir ne darbo metu. Yra budintys sargai, jie ir įleidžia lankytojus. Suaugusiam bilietas kainuoja 4 Lt, vaikams – 2 Lt, neįgaliems ir senjorams taikome 50 proc. nuolaidą. Esame įsikūrę Kretingos gatvėje, 92 numeris, ties miesto ligoninių kompleksu“, – apsilankyti botanikos sode kviečia direktorė ir pajuokauja, kad jų nereikėtų painioti su Kretingos žiemos sodu.
Į Klaipėdos botanikos sodą mėgsta užsukti ir vestuvininkai, rengiantys įvairias reprezentacijas. „Mes atviri visiems“, – šypsosi direktorė Rūta Žadeikienė.
Genovaitė Paulikaitė
Botanikos sodo vaizdai: http://manokrastas.lt/foto/genovaite-paulikaite–graziausia-metu-diena-klaipedos-botanikos-sode
