Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, Vilnius) gegužės 8 d., ketvirtadienį,18 val. kviečia lankytojus į parodos „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“ atidarymą.Parodoje pristatomas unikalus lietuvių išeivijos meno rinkinys, kurį XX a. viduryje pradėjo kaupti kunigas pranciškonas Leonardas Kazimieras Andriekus. Eksponuojama apie 100 kūrinių, kurių dauguma iki šiol nebuvo rodyti viešai. Paroda atskleidžia tiek sakralinės, tiek pasaulietinės dailės raidą išeivijoje, įtraukiant tokius žinomus autorius kaip Pranas Domšaitis, Adomas Galdikas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Viktoras Petravičius, Vytautas ir Aleksandra Kašubos, Elena Kepalaitė, Elena Urbaitytė, Nijolė Vedegytė-Palubinskienė, Janina Monkutė-Marks, Viktoras Vizgirda, Vladas Žilius, Kazimieras Žoromskis ir daugelį kitų. Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.

„Parodos pavadinimas pasiskolintas iš 1955 m. išleistos L. Andriekaus eilėraščių rinktinės, kuria jis debiutavo JAV. Atviros marios – tai laisvės, nevaržomos kūrybos sklaidos metafora, kartu – neplanuoto ir skaudaus išsiskyrimo su Tėvyne, nežinios ir nerimo dėl rytojaus ištarmė. Ja siekėme apibendrinti pranciškonišką kultūrinę veiklą išeivijoje, buriant lietuvius svetimoje žemėje. Telkdami į pagalbą lietuvius menininkus pranciškonai daug prisidėjo prie meno puoselėjimo emigracijoje: jie rūpinosi lietuviška spauda, statė naujus kulto pastatus, steigė mokyklas, profesionalaus meno kūriniais puošė bažnyčias, biurus ir gyvenamąsias patalpas“, – sako viena iš parodos kuratorių Ilona Mažeikienė.

Menui pasišventęs pranciškonas

Leonardas Kazimieras Andriekus (1914–2003) – pranciškonų kunigas, poetas, redaktorius ir  kultūros puoselėtojas išeivijoje. Įstojęs į Mažesniųjų brolių ordiną, pasirinko Leonardo vardą, studijavo Austrijoje, Italijoje. Romoje įgijo teologijos daktaro laipsnį. 1946 m. persikėlė į JAV, Rytinę Atlanto pakrantę, Kenebankportą (Meino valstija). Buvo Bruklino lietuvių pranciškonų vienuolyno vyresnysis, provincijolas, Šv. Antano berniukų gimnazijos rektorius. Redagavo laikraščius „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Darbininkas“, buvo kultūros ir meno žurnalo „Aidai“ redaktorius. Jo rūpesčiu 1992 m. žurnalas buvo perkeltas į Lietuvą ir sujungtas su čia leidžiamu „Naujuoju Židiniu“.

L. Andriekus aktyviai reiškėsi išeivijos kultūriniame gyvenime, vadovavo Lietuvių rašytojų draugijai, Brukline įsteigtam kultūros centrui „Židinys“, o nuo 1976 m. – Adomo Galdiko meno galerijai. Dirbdamas žurnale „Aidai“jisužmezgė ryšius su daugybe išeivijos menininkų ir pradėjo kryptingai kaupti jų darbus. Anot rašytojo Pauliaus Jurkaus, šia veikla buvo siekiama „išsaugoti šiuos meno kūrinius ateičiai, ir kai aplinkybės leis, parvežti juos į Lietuvą, kaip lietuvių emigrantų pastangų sunkiomis sąlygomis pavyzdį“.Pats L. Andriekus yra prisipažinęs: „Iš dailininkų susiformuojant poetinį Lietuvos gamtovaizdį man labai daug padėjo Adomo Galdiko lyrinė kūryba. Mat iš Lietuvos išvykau 1937 m. rudenį, dar dvasiškai neįaugęs į Lietuvos gamtą. O Galdiko paveiksluose, kuriuos jis čia kūrė iš senų piešinių bei atminties, išvydau gimtosios žemės peizažo grožį […] Apie dvidešimt metų draugystė su Adomu Galdiku nuolat stebint jo kūrybos raidą teikė įkvėpimo rašyti lyriškus eilėraščius. Taip pat ir kitų dailininkų V. Vizgirdos, T. Valiaus, V. K. Jonyno, P. Augiaus, V. Igno esu priėmęs daug estetinės pagalbos.“

Per kelis dešimtmečius L. Andriekus sukaupė reikšmingą lietuvių išeivijos dailės, taip pat Tolimųjų Rytų ir Afrikos tautų kūrinių rinkinį. Šiandien jis išsibarstęs po pranciškonų vienuolijas Lietuvoje – Vilniuje, Kretingoje, Klaipėdoje, Jurgaičiuose.Parodoje „Atviros marios“pirmą kartą viešai rodomi kūriniai atskleidžia platų stilistinį spektrą – nuo realizmo iki ekspresionizmo, fovizmo, abstrakcijos, optinio meno. Ypatingas dėmesys skiriamas ir moterų menininkių indėliui į diasporos kultūrą.

Tėvą Leonardą Andriekų jautriai prisimena kunigas Julius Sasnauskas

„Gegužės 19-osios vidudienį slaugos namuose Putname, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tylus, vienišas ir neturtingas pasimirė tėvas pranciškonas Leonardas Andriekus. Poetas ir menininkas pačia giliausia prasme. Dėl pranciškoniškojo nuolankumo ir klusnumo ir galbūt likimo ironijos – dar ir bažnytinės teisės daktaras, pats į šį titulą žvelgęs su valiūkiška šypsena. Visą gyvenimą, kone devynis dešimtmečius, jo širdį kurstė ir glostė kiti dalykai, ne taisyklės, ne įstatymų paragrafai. Buvo aistringai įsimylėjęs poeziją, menus, gamtos slėpinius. Grožio riteris, ištikimas šiam idealui iki dienų pabaigos. Nors pats – mažutis, čiuplutis, aplinkinių kiek pašaipiai pramintas Baby Jesus – Kūdikėliu Jėzumi. Ant tėvo Leonardo pečių kadaise laikėsi ir „Aidų“ žurnalas, ir išeivijos Lietuvių rašytojų draugija, dar vienuolyno namai Brukline ir Kenebankporte, per jo meilę kūrybai ir grožiui tapę muziejais, meno lobynais. Jau gyvendamas slaugos namuose, sterilioje, nuasmenintoje palatoje, jis mėgdavo ant abiejų rankų užsisegti po laikrodį. „Čia nieko gražaus man daugiau neliko“, – paaiškindavo graudžiai šypsodamasis.”

Kaip pastebėjo kunigas, tėvo Leonardo Andriekaus gyvenimas liudijo tikrą pranciškonišką šviesą. Net senatvėje slapta šėręs meškėnus, lapes, varnas, nes kitaip nemokėjo – liudijo ištikimybę šv. Pranciškui.

Kuratorės: Rasa Adomaitienė, Ilona Mažeikienė, Birutė Pankūnaitė

Konsultantas kunigas Julius Sasnauskas OFM

Architektė Austė Kūliešiūtė-Šemetė

Dizaineris Jurgis Griškevičius

Restauratoriai: Lina Ona Adomaitytė, Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Jurgita Blažytė-Denapienė, Rimvydas Derkintis, Dalia Jonynaitė, Rūta Kasiulytė, Linas Lukoševičius, Daiva Petrauskaitė, Janita Petrauskienė, Eglė Piščikaitė, Rytė Šimaitė, Algis Vaneikis, Paulius Zovė

Projekto rengėjai:LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Partneris Maironio lietuvių literatūros muziejus

Rytė Šerėnaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.