VU botanikos sode pražys Čiurlionio bijūnas

Lietuvai švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, menininkui dedikuoti metai stebina čiurlioniškais renginiais, iniciatyvomis ir įvykiais, kurie ne tik leidžia pažinti Čiurlionį iš įvairių perspektyvų, bet ir džiugina prasmingumu ir skatina skirtingose srityse veikiančių žmonių kūrybiškumą. Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas taip pat jungiasi prie jubiliejinės šventės ir kviečia į pirmą kartą organizuojamą parodą „Žiedai skirti M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui“, kuri vyks birželio 13–15 d. Parodos lankytojai čia galės išvysti įvairias dekoratyvines augalų rūšis ir veisles, tarp kurių – Paeonia lactiflora (Puikiojo bijūno) hibridų veislė, kuriai suteiktas M. K. Čiurlionio vardas. Apie tai, kodėl būtent šis bijūnas pasirodė čiurlioniškas, augalų vardus, bijūnų veisimo specifiką ir pačią parodą kalbamės su jos kuratore dr. Gitana Štukėniene ir Čiurlionio vardo bijūno veislę išvedusiu selekcininku Pranciškumi Puidoku.

Bijūno čiurlioniškos savybės ir selekcininko ryšys su Čiurlioniu

G. Štukėnienė pasakoja, kad parodos idėja kilo iš noro su lankytojais pasidalinti bijūnų grožiu ir surengti atskirą parodą, skirtą šiems žiedams. „Žinojome, kad 2025-ieji bus Čiurlionio metai ir norėjome prisijungti prie šios šventės. Pasitarėme su selekcininku P. Puidoku, kuris tuo metu turėjo keletą bijūnų, kandidatuojančių tapti Čiurlionio vardo veislėmis, ir štai dabar laukiame Čiurlionio vardo žiedų“, – šypsosi ji.

G. Štukėnienė apie savo idėją papasakojo P. Puidokui, kuris iš tuo metu savo kurtų veislių išskyrė labiausiai Čiurlionio vardui tinkantį augalą. „Mano Čiurlionis toks… margutis, gal kiek tapybiškas, ne vienspalvis, o su potėpiais“, – apie čiurlioniškas augalo savybes pasakoja P. Pranciškus.

Be to, P. Pranciškų bijūnui suteikti Čiurlionio vardą paskatino ne tik noras prisidėti prie jubiliejinių metų šventės ar augalo savybių čiurlioniškumas. „Mano senelis Varšuvoje baigė vargonus, buvo tik metais jaunesnis už Čiurlionį – gal net ir jų keliai buvo susikirtę?“ – apie savo ir menininko gyvenimo istorijų sąsajas svarsto selekcininkas.

Visą gyvenimą su gėlėmis dirbęs, 2005 m. aktyviai selekcijos ėmęsis P. Puidokas pasakoja, kad būtent pas jo senelį vargonininką Lukšiuose būdavo daug itin gražiai žydinčių bijūnų, ir jis visą laiką apie juos svajodavo. „Mano mama man sakydavo: „Pas mus namuose tai bijūnai neaugs, nes žemė netinka.“ Tai mama ir nesodindavo bijūnų, o pas senelius jų buvo įvairiausių spalvų“, – prisiminimais, paskatinusiais jį imtis bijūnų veisimo, dalinasi selekcininkas.

Paklaustas, kaip ir kiek laiko truko Čiurlionio bijūno veislės išvedimas, P. Puidokas sako, kad tai buvo ilgas, dar 2015 m. prasidėjęs procesas. „Pirma, reikėjo dviejų skirtingų bijūnų, kuriems žydint nuo vieno ant kito pernešiau žiedadulkes, tada reikėjo žiūrėti, ar užsimegs sėklos, vėliau sėti, auginti. Bijūnų sėklos sudygsta tik antraisiais metais, po to 3–4 metus lauki, kol pasirodo pirmas žiedas, tada – stebi, žiūri, ko jis vertas, daugini, skirstai krūmą. Užtrunki apie 9–10 metų, kol jį padaugini… Reikia kantrybės, kol veislė išvedama ir ją galima dokumentuoti“, – apie ilgą procesą pasakoja selekcininkas.

Šių metų orai – iššūkis bijūnų žiedams

Parodoje „Žiedai skirti M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui“ lankytojai turės galimybę susipažinti su Čiurlionio bijūnų veisle bei kitomis išskirtinėmis, lietuvių selekcininkų sukurtomis gėlių veislėmis. Šiuo metu VU Botanikos sodo bijūnų kolekcijoje saugoma daugiau kaip 340 pavadinimų bijūnų. Mažai kas žino, kad net 48 bijūnų rūšys ir veislės yra saugomos Nacionalinio augalų genetinių išteklių įstatymo.

„Nors šie metai neeiliniai – šalnos, karštis, sausra ir itin smarkūs lietūs sutrukdė daugeliui augalų sužydėti kaip įprasta – tikimės, kad Čiurlionio bijūnas pražys kaip tik parodos metu“, –apie gamtos išdaigų įtaką parodos planams kalba G. Štukėnienė.

Pasak jos, parodoje laukiami ne tik tie, kurie nori pamatyti bijūnų žydėjimą, bet ir visi besidomintys augalais. „Dažniausiai į sodą atėję žmonės čia praleidžia pusdienį ar net visą dieną, nes čia apstu įvairiausių žiedų: akį traukia rododendrai, pradeda žydėti vilkdalgiai, yra kiliminių bei alpinių augalų ekspozicijų. Mūsų sodas – universalus: kada beatvyksi, vis kas nors nauja žydi. Kai lankytojai klausia, kada geriausia čia ateiti, aš atsakau: „geriausia yra neišeiti.“ Kiekvienas randa tai, kas jam gražiausia: žiedus, pievas, varlių koncertus, paukščių čiulbesį, praskrendančius gandrus… Vaizdai ir garsai čia keičiasi kiekvieną dieną, tad džiuginančių dalykų čia atranda tiek maži, tiek dideli“, – sako G. Štukėnienė.

Lietuvoje išvestiems augalams – įdomiausi pavadinimai

Lietuvoje auginama ir kitų menininko vardo gėlių (pvz., vilkdalgių, flioksų), tačiau selekcininkai ne visada oficialiai užfiksuoja ir su botanikos sodais pasidalina informacija apie savo išvestas veisles, tad, pasak Gitanos, visų surinkti ir auginti VU botanikos sode neįmanoma.

„Selekcininkų, kaip pvz., Petro Balčikonio, Alfonso Žobako, Alvido Lukoševičiaus, Pranciškaus Puidoko, kurie užregistravo savo augalus tarptautiniuose registruose, veislės pasklinda užsienyje, yra vertinamos ir auginamos daugelyje kitų šalių selekcininkų kolekcijose. Jei augalai veisiami ir auginami siauresniame rate, mes apie juos tiesiog nesužinome, daugeliu atvejų naujai išvestos veislės pasmerktos išnykti. Jei augalo nepasodinsi vieną sezoną ar kitą – neprižiūrėsi, jis niekaip neišgyvens“, – sako parodos rengėja.

Selekcininkas P. Puidokas yra išvedęs apie 100 pasauliniuose veislių registruose užfiksuotų bijūnų (jų – 12 veislių), vilkdalgių ir viendienių veislių, kurių visi pavadinimai susiję su Lietuva: „Lietuvos patriotas“, „Lietuvos ateitis“ ir kt. „Tai pirma mano veislė, gavusi žymaus Lietuvos žmogaus vardą“, – sako jis.

P. Puidokas sako, kad kiekvienas selekcininkas pasirenka vis kitus vardo suteikimo augalui motyvus. „Tai – selekcininko fantazijos reikalas,“ – šypsosi jis. G. Štukėnienė priduria, kad esama ir daugiau augalų, pavadintų žymių Lietuvos istorijos asmenybių vardais. „Amžino atilsio jau išėjęs selekcininkas Jonas Auksuolis Liutkevičius labai mėgo vadinti savo veisles istorinių veikėjų vardais: jo kolekcijose buvo augalų veislės, kuriems autorius suteikdavo LDK kunigaikščių vardus, Vytauto augalų, Pupų dėdės vardo kardelis ir kt.“, – pasakoja ji.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje registruotas augalų veisles galima rasti čia.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt

LRV inf.