Visada randame tai, ko ieškome

Apie žmogaus gerumą, savanorytę, gerų darbų prasmę su Seimo nare, ilgamete Druskininkų savivaldybės vicemere Kristina Miškiniene kalbasi Genovaitė Paulikaitė.

–Gerbiamoji Kristina, kai daugelis skundžiasi, kad Lietuvoje nebėra gerų žmonių, su kokiais žmonėmis tenka Jums susitikti?

–Viskas priklauso nuo mūsų pačių, mūsų nusiteikimo, minčių, idėjų. Jei norime, visur galime rasti blogį, pyktį, bet kai ieškai gėrio sėklų, tai jų gali pastebėti visur. Aš niekada neturiu laiko blogiui, nes stengiuosi visą veiklą orientuoti į gėrį. Lietuvoje turime tiek daug žmonių, atsidavusių kitiems. Jie taip nuoširdžiai stengiasi padėti, patarti, uždegti savo bendruomenę tikėjimu, veikla. Tokie žmonės ir yra didžiausias mūsų turtas. Be jų nebus pozityvių permainų, juos labiausiai turime branginti.

–Kaip manote, ar mes galime būti geresni?

–Mes privalome būti geresni, išmokti valdyti blogas emocijas dėl savęs, savo artimųjų, savo bendruomenės, savo Tėvynės. Tikra žmogaus prigimtis yra būti kūrėju, bet ne griovėju. Ir gėris, ir blogis dauginasi, todėl kiekvienas turime stengtis skleisti gėrį. Nugalėkime blogį gerumu! Argi tai ne kilnu? Manau, vien dėl to verta gyventi.

–Savanorystė – darbas kitų žmonių labui negaunant už tai atlygio, o kokia savanorystės situacija Druskininkuose, mieste, kuriam atidavėte, jei neklystu, beveik 15 metų.

–Labai džiaugiuosi, kad Druskininkų savivaldybėje vis daugiau žmonių įsijungia į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir kartu įgyvendina įvairius bendruomenei naudingus projektus, rengia paramos, švaros ir kitas akcijas, tvarko savo gyvenvietes, organizuoja šventes, rūpinasi mūsų krašto tradicijų ir papročių puoselėjimu. Labai aktyvią veiklą vykdo Druskininkų senjorai „Bočiai“, neįgalius žmones vienijančios organizacijos, Diabeto draugija, černobyliečiai, Šeimos paramos centras, „Caritas“, organizacija „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo užimtumo centro aktyvus jaunimas, kaimo bendruomenės ir dar daug kitų organizacijų.

–Kuriose srityse Druskininkuose savanorystė geriau išvystyta?

–Mūsų savivaldybėje savanorystė labiausiai išvystyta socialinėje srityje. Tam įtakos turėjo ilgą laiką buvęs  didelis nedarbas. Džiaugiuosi, kad tuomet atsirado daug žmonių, neabejingų kitų nelaimei, kurie ištiesė pagalbos ranką. Taip Savivaldybėje atsirado daug vaikų dienos centrų. Ypatingą dėmesį skyrėme daugiavaikėms šeimoms, vienišiems senyvo amžiaus  asmenims, neįgaliesiems, kad jie nepajustų socialinės atskirties dėl juos ištikusių problemų.  Šiuo metu vis daugiau žmonių jau nebijo prisipažinti, kad turi problemų, o parengti savanoriai ir socialiniai darbuotojai pasiruošę jiems padėti.

– Kur Druskininkams dar labai reikalingi savanoriai?

–Paskutinį kartą jaunimo ir verslo atstovų susitikime kalbėjome apie svajonę prie šiais metais Druskininkuose atidaromo naujai įrengto Jaunimo užimtumo centro įsteigti jaunimo verslo ABC klubą, kuriam labai reikalingi verslininkai savanoriai. Jų praktinės žinios, kaip pradėti savo verslą, būtų naudingos jaunimui ir galėtų paskatinti  jaunų žmonių verslumą. 

–Kaip Lietuvoje paskatinti savanorystę?

–Reikia daugiau apie tai kalbėti, skleisti gerosios praktikos pavyzdžius, viešinti gerus darbus. Savonorystę reikia dauginti. Jei kiekvienas iš mūsų pasidalintų savo patirtimi, savo žiniomis su kitais, jaustų pareigą paremti, padėti tiems, kurie labai laukia ne tik pagalbos, bet ir mūsų dėmesio, tai mūsų visuomenė taptų šviesesnė, draugiškesnė, geresnė. 

 –Galbūt galite papasakoti gražų savanorystės pavyzdį  iš savo asmeninio gyvenimo ar savo aplinkos.

–Jau nepamenu, kuriais metais tai buvo, bet man labai smagu prisiminti, kai su socialiniais darbuotojais rudenį atrinkome sunkiai gyvenančias šeimas, vienišus asmenis, kurie kreipėsi į savivaldybę pagalbos, bet, deja, valdiškų įstaigų pagalba labai reglamentuota. Tuomet kreipėmės į verslininkus, bendruomenę, atidarėme paramos sąskaitą ir Kalėdų išvakarėse Druskininkuose įvyko stebuklas. Mūsų globojamiems žmonėms surengėme šventinį renginį, į kurį pakvietėme ir jų geradarius, o jie dovanojo šaldytuvus, mikrobangų krosneles, vaikams – kompiuterius, kai kam net buvo suremontuotas būstas. Įvyko tikra Kalėdų gerumo akcija, kurios metu laimingi jautėsi ne tik tie, kurie gavo, bet ir tie, kurie dalijo savo gerumą.

Prisiminusi šį atvejį, noriu pakviesti visus pagal savo galimybes padėti vieni kitiems. Taip mes prisidėsime prie opių skurdo, socialinės atskirties problemų sprendimo mūsų valstybėje. Dėkoju visiems, kurie dalinatės su kitais. Ačiū už Jūsų gerumą!