Violeta Šukaitienė: išmaniosios technologijos iš esmės keičia bibliotekos veiklą

Viešosios bibliotekos darbuotojai Kuldigoje (Latvija), Baltų vienybės dieną.

Radviliškyje viešoji biblioteka įkurta 1937 metais. 1943 m. duomenimis, bibliotekoje buvo 2791 tomai, 615 skaitytojų, per mėnesį vidutiniškai išduodavo 3003 tomų, Veikė skaitykla. Vikipedijos teigimu, sovietmečiu Radviliškio rajono biblioteka turėjo 44 filialus didesniuose kaimuose ir gyvenvietėse, buvo 72 kilnojamosios bibliotekėlės. Šiuo metu biblioteka turi 24 filialus.

Pasinaudojant Kultūros ministerijos Bibliotekų 2003–2013 metų modernizavimo programa, 2004–2006 metais, investavus 3,455 mln. litų (daugiau kaip 1 mln. eurų), Radviliškio viešoji biblioteka tapo moderniu informacijos centru su šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis.

Apie bibliotekos veiklą, rezultatus ir iššūkius, kalbamės su Radviliškio viešosios bibliotekos direktore Violeta Šukaitiene.

Gerbiama direktore, per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos. Informaciją renka ir neretai rengia dirbtinis intelektas. Kaip šių išmaniųjų technologijų įsiveržimas keičia bibliotekos veiklą? Ryškiausi Jūsų vadovaujamos bibliotekos pokyčiai?

Išmaniosios technologijos iš esmės keičia bibliotekos veiklą, jos funkcijas, transformuoja tradicinius bibliotekos darbo metodus, keisdamos tiek bibliotekininkų funkcijas, tiek vartotojų patirtį. Jos nenaikina tradicinių bibliotekų funkcijų, bet papildo naujomis.

Radviliškio viešojoje bibliotekoje ir jos struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose organizuojami skaitmeninio raštingumo, medijų ir informacinio raštingumo mokymai, teikiamos individualios konsultacijos vartotojams. Bibliotekininkai tobulina savo dalykines ir bendrąsias kompetencijas, nuolat dalyvaudami įvairiuose jiems skirtuose mokymuose tiesiogiai ir nuotoliniu būdu.

Vartotojai LIBIS programoje gali savarankiškai užsisakyti reikalingus leidinius, prasitęsti jų skolinimosi laiką, gauti priminimus el. paštu. Veikia savitarnos įrenginys, leidžiantis paprastai ir greitai pasiskolinti ir grąžinti leidinius. Biblioteka suteikia prieigą vartotojams prie e. knygų, žurnalų, duomenų bazių.

Nauja paslauga vartotojams – Knygomatas, per kurį galima atsiimti knygas skaitytojams patogiu laiku.

Labai svarbi bibliotekų bendradarbiavimo forma yra tarpbibliotekinis abonementas (TBA). Ši paslauga leidžia kiekvienam registruotam vartotojui pasiskolinti leidinius iš kitų Lietuvos viešųjų bibliotekų. Žmogus iš atokiausio Lietuvos kampelio turi tokias pačias galimybes gauti informaciją kaip ir didmiesčių gyventojas, net jei vietinėje bibliotekoje nėra jam reikalingo leidinio. TBA užtikrina, kad įvairių mokslo šakų, taip pat ir kraštotyrinė literatūra pasiektų skaitytojus, tokiu būdu padedant pažinti Radviliškio krašto istoriją.

Radviliškio viešojoje bibliotekoje yra sukurta aplinka, kuri leidžia organizuoti renginius, panaudojant modernias technologijas (išmanusis televizorius, virtualios realybės akiniai, virtualios grindys, virtualus edukacinis pabėgimo kambarys „Autorių teisių iššūkiai“, bevielis internetas ir kt.) Atsirado naujos erdvės prezentacijoms, bendroms veikloms organizuoti jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms (Jaunimo studija, Fotostudija, Biblioterapijos erdvė).

Kuriami trumpi vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, siekiant populiarinti bibliotekos veiklas ir pritraukti kuo daugiau skaitytojų apsilankyti bibliotekoje.

Vaikų literatūros skyrius rengia edukacijas, panaudodamas interaktyvių grindų „Funtronic“ galimybes.

Radviliškio viešoji biblioteka vykdo Tvarios bibliotekos programą, kurios tikslas – skatinti gyventi ekologiškai ir mažinti vartotojiškumą tvaraus vystymosi kontekste.

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga mūsų bibliotekai? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Šiuolaikinės technologijos ir skaitmenizacija yra neatsiejama Radviliškio rajono viešosios bibliotekos veiklos dalis, ypač siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą ir efektyvumą vartotojams.

Bibliotekos darbuotojams skirti mokymai vykdomi skaitmeninėje platformoje „Kompetencijų biblioteka“.

Šiuo metu Radviliškio viešojoje bibliotekoje organizuojami dirbtinio intelekto mokymai darbuotojams.

Viena iš pagrindinių Viešosios bibliotekos veiklos krypčių – turinio skaitmeninimas. Radviliškio viešoji biblioteka skaitmenina rankraščius, spaudos leidinius, kitus dokumentus, turinčius išliekamąją vertę. Šie dokumentai pasiekiami elektroniniu formatu, todėl vartotojai gali naudotis jais bet kur ir bet kada. Skaitmeninis archyvas nuolat pildomas vertingais dokumentais ir yra atviras visiems besidomintiems.

Skaitmenizacija daugeliu atvejų padeda bibliotekai atsinaujinti ir išlikti svarbiai.

Susiduriame su iššūkiais: jaunimas mažiau domisi tradicinėmis knygomis, tad ieškome įvairių sprendimų, kad kuo daugiau pritrauktumėme skaitytojų ir lankytojų į biblioteką. Siekdami pratinti jaunimą pamilti knygą, nuo pirmųjų gyvenimo metų kviečiame vaikučius su tėveliais į „Skaitukų“ užsiėmimus, jungiamės prie skaitymo skatinimo akcijos „Tėčiai skaito vaikams“.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo? Kaip pasikeitė bibliotekų finansinė padėtis, palyginti su buvusia prieš, tarkime, penkerius metus?

Bibliotekos veikla yra finansuojama iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto, todėl lėšų dydis laikraščiams ir žurnalams prenumeruoti priklauso nuo patvirtinto Savivaldybės tarybos Bibliotekai biudžeto. Lėšas knygų ir kitų periodinių dokumentų įsigijimui skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Bibliotekos biudžeto asignavimai iš savivaldybės per pastaruosius penkerius metus didėjo 68,62 proc., o iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – 8,4 proc. Šie skaičiai rodo, kad finansinė padėtis bibliotekos veiklai po truputį gerėja – galime įsigyti daugiau naujų leidinių, atnaujinti fondus, prenumeruoti daugiau periodinių leidinių. Žinoma, poreikiai visuomet viršija galimybes, tačiau pažanga matoma.

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros įstaigų darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Kiekvienas žingsnis, gerinantis kultūros darbuotojų darbo sąlygas, yra svarbus. Bibliotekininkai – tai žmonės, kurie tyliai, bet nuosekliai dirba su bendruomene, ugdo skaitymo kultūrą, išlaiko gyvą žodžio ir žinių sklaidą.Kalbant apie darbo užmokestį, pastaraisiais metais situacija pasikeitė – bibliotekininkų atlyginimas didėjo, ir šiandien jis pakilęs.

Nuo ko priklauso bibliotekos finansavimas: nuo savivaldybės tarybos sprendimų ar centrinės valdžios?

Bibliotekos teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Jos savininkas yra Radviliškio rajono savivaldybė, todėl pagrindinis finansavimo šaltinis priklauso nuo Savivaldybės tarybos sprendimų – kiek lėšų kasmet skiriama bibliotekos veiklai iš metinio biudžeto.

Knygų ir kitų periodinių dokumentų įsigijimui, kaip sakiau anksčiau, lėšas skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iš valstybės biudžeto. Be šių dviejų pagrindinių šaltinių, biblioteka dar aktyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, per kuriuos gauna papildomų lėšų kultūrinėms, edukacinėms ir skaitmeninimo veiklai. Projektinė veikla leidžia ne tik praplėsti bibliotekos paslaugų spektrą, bet ir suteikia galimybę pasiūlyti bendruomenei naujų, šiuolaikiškų veiklų, išlaikyti patrauklų bibliotekos įvaizdį kaip gyvą kultūros centrą.

Paminėjote projektinę veiklą, gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

Pastaraisiais metais projektinė veikla tapo neatsiejama kultūros įstaigų dalimi – ji ne tik suteikia galimybę realizuoti kūrybines idėjas, bet ir kuria naują bibliotekos veidą. Radviliškio viešoji biblioteka šiandien – ne tik knygų namai, bet ir kūrybos, mokymosi bei bendruomenės susitikimų erdvė.Per pastaruosius kelerius metus čia įgyvendinta daugybė projektų: nuo Tarptautinio pasakų sekimo čempionato, subūrusio pasakotojus iš įvairių šalių, iki virtualaus Radviliškio krašto dvarų žemėlapio, leidžiančio keliauti po istoriją išmaniai. Bibliotekoje vyksta kūrybinės dirbtuvės, mokymai apie dirbtinį intelektą, skaitmenines kompetencijas, vyresnio amžiaus žmonės atranda naujus gebėjimus, o jaunimas – kūrybinės saviraiškos formų.

Mūsų darbuotojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose „Erasmus+“ projektuose, nuolat tobulina kompetencijas ir dalijasi patirtimi su užsienio kolegomis. Glaudžiai bendradarbiaujame su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dalyvaujame partnerių projektuose, taip pat įgyvendiname ir savo – skirtus profesiniam augimui bei mokymuisi. 2025 m. vykdomas savivaldybės finansuotas projektas „Dirbtinis intelektas bibliotekose: įrankiai ir galimybės“, taip pat organizuojami muzikos terapijos ir komandinio darbo mokymai bibliotekos darbuotojams.

Didelį dėmesį skiriame tvarumui ir jaunimui – įgyvendinamos vaikų vasaros poilsio stovyklos, leidybos projektai, iniciatyvos, skatinančios kūrybiškumą, aplinkosaugą ir bendruomeniškumą. Savo patirtimi aktyviai dalijamės mokymuose ir konferencijose – šių metų spalį regioninėje konferencijoje „Tvari mokykla 2030“, kurią organizavo LINEŠA, pristatėme savo gerąją praktiką – projektą, susijusį su tvarumu ir bendruomenės įtrauktimi.

Projektinė veikla ne tik pritraukė finansavimą, bet ir įkvėpė bendruomenę veikti kartu, kurti, dalintis ir didžiuotis savo kraštu. Radviliškio biblioteka šiandien – tai šviesus kultūros taškas, kuriame tradicijos susitinka su inovacijomis.

Didžiuojamės, kad iš mažo miesto gimstančios mūsų idėjos pasiekia visą Lietuvą ir tampa įkvėpimu kitiems.

Kokią bibliotekos veiklos dalį sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Pirminė bibliotekos paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas. Tai realizuojama per daugybę kultūrinių, edukacinių ir kraštotyrinių veiklų. Saugoma ir skleidžiama Radviliškio krašto atmintis per renginius ir projektus. Biblioteka įgyvendina projektus, kurie sujungia tradicinę kultūrą su šiuolaikinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, projekto „Paminklas praeičiai: Radviliškio krašto dvarai“ metu buvo pristatytas interaktyvus žemėlapis. Radviliškio viešosios bibliotekos interneto svetainėje lankytojai gali susipažinti su kitais interaktyviais žemėlapiais: „Knygnešystė Radviliškio krašte“, Radviliškio krašto etnokultūros keliu“, „Balio Buračo keliais: vakar ir šiandien“, „Gimtojo žodžio kūrėjai“, „Laisvės ir nepriklausomybės kovos Radviliškio krašte“. Įgyvendintas projektas „Išnykęs ir dingstantis paveldas: Radviliškio bažnyčia“, kurio metu buvo atkurtas istorinis Radviliškio miesto paveldo vaizdas. Atliktas darbas – svarbus palikimas ateities kartoms. Projektas įgyvendintas, bendradarbiaujant su architektu Aurimu Širviu, kuris parengė Senosios miesto bažnyčios 3D vizualizaciją, ir tyrinėjant Viešosios bibliotekos fonduose turimą informaciją.

Rengiamos virtualios parodos „Radviliškio miesto metamorfozės laiko tėkmėje“, ekslibrių paroda „Iškalbingi bibliotekų knygų ženklai“, pristatytas virtualus edukacinis pabėgimo kambarys „Autorių teisių iššūkiai“, kur dalyviai sprendė užduotis, susijusias su autorių teisių tema, naudodamiesi virtualia aplinka – žaidimo elementais paremta edukacija ir kt. Labai populiari moksleivių tarpe edukacija „Knygos kelias“, kurioje darniai susilieja tradiciniai mokymo metodai ir išmaniosios technologijos.

Dar viena svarbi bibliotekos paskirtis – kaupti, saugoti unikalų dokumentų fondą, kuris atspindi žmonių kūrybą, mokslą, istoriją, kultūrą ir kitas sritis. Sukauptas gausus Kraštotyros fondas, kuriame saugomi įvairūs dokumentai: knygos, rankraščiai, nuotraukos, kraštotyros darbai, susiję su Radviliškio kraštu. Palaikomi glaudūs ryšiai su kraštiečiais.

Radviliškio viešoji biblioteka leidybine veikla užsiima jau daugiau nei du dešimtmečius, ją laikydama viena iš savo prioritetinių veiklos krypčių. Ši veikla pradėta siekiant garsinti kraštą, puoselėti kultūrą ir skatinti visuomenės švietimą.

Nuo 2004 metų leidžia kultūros ir istorijos žurnalą „Radviliškio kraštas“. Žurnale publikuojami straipsniai apie krašto istoriją, šviesuolius, kultūros reiškinius ir tradicijas, jį rašo tiek vietos autoriai, tiek užsienio lietuviai. Be žurnalo, biblioteka leidžia ir laikraštį „Mes“, rengia bei išleidžia įvairias knygas, katalogus, informacinius leidinius. Leidybinė veikla dažnai remiasi bibliotekos sukauptais kraštotyros fondais ir skaitytojų poreikiais. Viešosios bibliotekos leidiniai pristatomi renginiuose, spaudoje, bibliotekos tinklalapyje ir žiniasklaidos kanaluose. Ši veikla ne tik skatina kultūros ir paveldo pažinimą, bet ir stiprina bendruomeniškumą. Aktyvi leidybinė veikla bibliotekai tapo patikimu būdu skleisti šviesą, saugoti atmintį ir kurti ryšį su žmonėmis. Biblioteka saugo tai, kas yra sukurta ir dalijasi tuo su visais.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė