„Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metai baigėsi: ką nuveikėme ir kas laukia toliau?

„Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ tapo vienu reikšmingiausių praėjusių metų įvykių sostinėje. Per šį laikotarpį Vilniuje įgyvendinta daugybė iniciatyvų – nuo tarptautinių konferencijų organizavimo iki pasodinto miesto miško, žygių ir bendruomeninių renginių, sulaukusių itin didelio miestiečių ir miesto svečių įsitraukimo. Šia proga „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ apžvelgia 10 svarbiausių metų iniciatyvų, kurios stiprino tvaresnius kasdienius gyventojų įpročius.

„Pernai kartu su vilniečiais kūrėme žalią miestą, kuriame kasdien vis labiau gera gyventi. Didelę metų dalį skyrėme edukacijai, todėl miestiečių įsitraukimas tapo natūraliu šių pastangų rezultatu. Nors Europos žaliosios sostinės metai oficialiai baigėsi, tvarumo ir žalumo kryptis išlieka vienu svarbiausių miesto prioritetų“, – sako projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė.

1. Suorganizavome daugiau nei 400 renginių

Per „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metus įvyko daugiau nei 400 įvairaus dydžio ir turinio renginių bei iniciatyvų. Renginiuose nagrinėtų temų spektras buvo ypač platus ir apėmė temas nuo augalinės mitybos iki tvarios energetikos, tačiau visus juos vienijo pagrindinė žinutė „Kuriame žaliausią miestą“. Ji skatino miesto gyventojus suprasti, kad tvarus ir žalias miestas yra visų mūsų atsakomybė, ir kad jį kiekvienas kuriame savo kasdieniais įpročiais.

Forume „Vilniaus ekosistemos“ pirmą kartą subūrėme mokslo, verslo ir miesto įmonių tvarumo bendruomenę diskusijai apie sostinės tvarumo sprendimus ir iššūkius. Didelio dėmesio sulaukė instaliacija „Miestas – besiskleidžiantis žiedas“, sukurta kartu su Jolita Vaitkute, naudojant Vilniuje rastas atliekas, taip pat festivalyje „Vilniaus dienos“ debiutavo Žaliosios sostinės pieva. Taip pat kartu su partneriais surengėme Žemės dienos koncertą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, Vilniaus Kalėdų miestelyje įdiegėme naują tvarumo sprendimą – daugkartinių puodelių užstato sistemą.

2. Organizavome tarptautinius renginius

Praėjusiais metais Vilniuje inicijavome ir surengėme tarptautines konferencijas „Green Dialogues: Urban Green Management & Practice“ ir „Green Governance Days“. Taip pat kartu su Europos Komisija organizavome „Cities Mission Conference“ ir „Urban Mobility Days“, subūrusias miestų politikos, tvarumo ir judumo ekspertus iš įvairių šalių.

Be konferencijų Vilniuje vyko ir „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ oficialus tarptautinis atidarymo renginys, 2027 metų Europos žaliosios sostinės rinkimai ir apdovanojimai bei Europos žaliųjų sostinių susitikimai. Iš viso šiuose tarptautiniuose renginiuose sulaukėme daugiau nei 5000 užsienio svečių.

3. Kartu su miestiečiais pasodinome mišką

2025-ųjų lapkritį Stepono Batoro gatvėje sėkmingai užbaigėme „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ skirtą mišką. Pavasarį ir rudenį vykusių talkų metu, bendromis vilniečių ir įmonių pastangomis, čia pasodinta apie 1600 medžių. Prie projekto prisidėjo beveik 30 įmonių, kurios miškui  padovanojo 1300 medžių. Sodinimo talkose iš viso dalyvavo virš 1000 žmonių. 

Šiam miškui skirtas sklypas buvo išvalytas ir sutvarkytas, o jo paskirtis aiški – tapti augančiu miesto mišku, kurį paliekame ateities kartoms.

4. Susėsti prie bendro stalo pakvietėme net 18 miesto bendruomenių

Kaimynų dienos, kuri Europoje minima paskutinį gegužės mėnesio penktadienį, proga pernai įvairiose Vilniaus vietose vyko net 18 bendruomenių kiemų švenčių. Tai tapo puikia proga viename kieme ar laiptinėje gyvenantiems kaimynams susitikti gyvai, pabendrauti, pasidalinti vakariene ir pradėti kurti tvirtesnius ryšius su šalia gyvenančiais žmonėmis.

5. Skatinome aktyvų judėjimą

Visus metus „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietė vilniečius ir miesto svečius aktyviai judėti ir tokiu būdu geriau pažinti miestą – vyko pėsčiųjų ir dviračių žygiai, ekskursijos po žalesnes sostinės erdves bei jogos užsiėmimai. Šias iniciatyvas papildė ir Judumo savaitė, kurią pažymėjome įvairių renginių ir veiklų pasiūla vilniečiams, skatinančia rinktis tvaresnius judumo sprendimus kasdienybėje. Šios iniciatyvos leido iš naujo atrasti ne tik Vilniaus gamtą, bet ir jaukias miesto gatveles.

Viena ryškiausių iniciatyvų – gruodžio 14 d. surengtas nemokamas kalėdinis žygis, subūręs apie 2600 dalyvių. Jame vilniečiai ir miesto svečiai galėjo atrasti ramesnę ir žalesnę sostinės pusę – netrūko nei šventinės nuotaikos, nei žiemiškų vaizdų.

6. Kvietėme vilniečius atsipalaiduoti

Kartu su visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“ bei šešiais gerai pažįstamais atlikėjais ir dainų autoriais Gabriele Vilkickyte, Domantu Starkausku ir Sakalu Čumačenko, istoriku, rašytoju ir laidų vedėju Robertu Petrausku bei žurnalistėmis ir žinių vedėjomis Egle Daugėlaite ir Guoda Pečiulyte įrašėme atsipalaidavimo praktikų ciklą „Kvėpuok Vilniumi“. Pagrindinis jo tikslas buvo pakviesti vilniečius ir sostinės svečius pažvelgti į Vilnių nauju kampu – per meditaciją.

Džiaugiamės, kad meditacijos buvo patalpintos „Spotify“ ir „YouTube“ platformose ir tapo prieinamos visiems.

7. Būrėme bendruomenes švarinti aplinką

Kartu su aplinkosaugos iniciatyvų platforma „Mes Darom“ surengėme net šešias šiukšlių rinkimo talkas: Karoliniškėse, Gariūnuose, Paneriuose, Stepono Batoro gatvėje, Verkiuose (Balsio ež.) ir Žirmūnuose. Jose iš viso dalyvavo apie 2 600 savanorių, kurie surinko daugiau kaip 50 300 kg atliekų ir apie 550 padangų.

8. Atidarėme net tris parodas

Per „Žaliosios sostinės“ metus sukūrėme ir atidarėme kelias parodas, kvietusias vilniečius ir miesto svečius pažinti Vilnių per tvarumo, bendruomenių ir miesto gamtos prizmę.

Keliaujanti paroda „Tvaraus Vilniaus kūrėjai. Bendruomenių iniciatyvos“ leido geriau suprasti, kaip bendruomenės sprendžia šiuolaikinius miesto iššūkius: nuo aplinkosaugos iki socialinės įtraukties. „Gyvas miestas“, eksponuota Medinės architektūros centre, kvietė pažinti Vilnių kaip žalią ir nuolat besikeičiantį organizmą. Nuotraukų paroda „Žalias Vilnius“ pristatė mėgėjų ir profesionalų vilniečių nuotraukas, atskleidžiančias miestą žalią taip, kaip jį mato skirtingi žmonės.

9. Daug dėmesio skyrėme ir jauniesiems tvarumo entuziastams

Siekdami, kad vaikai nuo mažens pradėtų mokytis atsakingo ir tvaraus elgesio, visus metus leidome darželinukams skirtą „Gamtininko kalendorių“. Kiekviena diena jame buvo skirta gamtos pažinimui, klimato apsaugai ir pateikė veiklų rekomendacijas auklėtojams bei mokytojams. Vilniaus oro uoste taip pat buvo atidaryta žaidimų ir pažinimo erdvė, kvietusi vaikus geriau pažinti Vilnių kaip Europos žaliąją sostinę.

Pernai pirmą kartą organizuotas „Žaliasis mokinių iššūkis“ kvietė 7–12 klasių moksleivius burti komandas ir inicijuoti pokyčius savo mokyklose. Taip pat įgyvendintas filmų kūrimo iššūkis kartu su „Nepatogus kinas“, skatinęs moksleivius tvarumo temas nagrinėti per dokumentikos ir vizualaus pasakojimo prizmę.

Visus metus mokyklose vyko tvarumo edukacijos, skirtos moksleivių sąmoningumui ir praktiniams įgūdžiams ugdyti, o papildomai buvo pasiūlytos tvarumo pamokos per „Vilnius yra mokykla“ platformą.

10. Išsaugojome palikimą ateičiai

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymėjo septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsirado gausių gyventojų srautų sulaukiančiose miesto erdvėse – tarp jų „Nematoma jungtis“ (Drujos tilto per Vilnią šlaitas), „Odė troleibusui“ (perėjos prie PC „Panorama“ centrinė siena), „Aukštapelkės“ (Geležinio Vilko g. viaduko virš Ateities g. atraminė siena) ir „Vilniaus pievos“ (Geležinio Vilko tilto atramos) ir kt. Konkursas „Žaliosios sostinės istorijos“ yra meno rėmimo programos „Kurių Vilnių“ dalis.

Nors oficialūs Europos žaliosios sostinės metai baigėsi, darbas kuriant žalesnį Vilnių nesustoja. Kviečiame visus vilniečius ir toliau kartu kurti žaliausią miestą, renkantis tvarius sprendimus kasdienybėje – kaip judame, ką vartojame, kaip rūšiuojame, taupome energiją ir rūpinamės savo aplinka.

Komunikacijos skyrius