Vilniuje pradėtos Nacionalinės koncertų salės statybos: įkasta kapsulė ateities kartoms

Lapkričio 18 d. Nacionalinės koncertų salės statybvietėje Vilniuje įvyko iškilminga simbolinės kapsulės įkasimo ceremonija, skelbianti naują etapą viename svarbiausių Lietuvos kultūros infrastruktūros projektų.

Nacionalinė koncertų salė bus moderniausia Baltijos šalyse. Numatoma, kad pagrindinė salė talpins apie 1600 žiūrovų, o moderni infrastruktūra suteiks galimybių įvairiems meno renginiams, edukacinei veiklai ir bendruomeniniams projektams. Bendra projekto rangos vertė, įskaitant techninę priežiūrą, įrangos įsigijimus ir kitas išlaidas, sieks 121 mln. eurų, iš kurių 101,5 mln. eurų numatytas generalinio rangovo „Gilesta“ vykdomiems darbams.

„Šios Vyriausybės kadenciją baigiame užtvirtindami Nacionalinės koncertų salės ateitį ir sutvirtindami pamatus sėkmingai šio ambicingo projekto tąsai. Tai jau nebe vizija, nebe ilgai puoselėti planai, o labai realus ir apčiuopiamas projektas, kuriame menas ir kultūra susijungs su pažanga ir technologijomis. Nacionalinė koncertų salė bus išties nacionalinės svarbos objektas, kuris atvers didžiules galimybes mūsų kūrėjams, taip pat leis pakviesti į Vilnių garsiausius pasaulio orkestrus ir kolektyvus“, – simbolinės kapsulės įkasimo ceremonijoje kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad Nacionalinė koncertų salė taps dar vienu svarbiu Vilniaus simboliu.

„Nacionalinė koncertų salė bus vieta, kurioje kultūra, istorija ir inovacijos susitiks su Vilniaus gyventojų ir sostinės svečių poreikiais bei svajonėmis. Tai bus ne tik koncertų vieta, bet ir atvira erdvė miestui, skatinanti kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, padedanti įgyvendinti Vilniaus kaip kultūros sostinės viziją. Šis objektas neabejotinai sostinę įrašys į konkurencingiausių Europos kultūros erdvių žemėlapį“, – sakė V. Benkunskas.

Nacionalinę koncertų salę statys generalinės rangos ir statybos bendrovė „Gilesta“ pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios projektuotojų grupės – ispanų bendrovės „Arquivio architects“ ir lietuvių bendrovės „Cloud architektai“ – projektą.

„Nacionalinės koncertų salės projektas – ne tik išskirtinė kultūrinė erdvė, bet ir inžinerinis iššūkis, išsiskiriantis savo architektūra, projekto valdymu, kokybiniais rodikliais. Šis kapsulės įkasimas žymi ne tik statybų pradžią, bet ir vainikuoja iki šiol jau atliktus sudėtingus darbus, kurių rezultatu džiaugsis daug ateities kartų“, – renginyje sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

Ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiančią Nacionalinę koncertų salę sudarys atskiros statinio dalys, kurias jungs cokolinis aukštas – „žaliasis koridorius“. 23,8 tūkst. kv. m ploto pastate bus įrengtos keturios salės. Didžiojoje salėje vyks klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai bei kitų žanrų muzikos renginiai. Joje bus įrengti vargonai.

Siekiant užtikrinti, kad Didžiosios salės akustika būtų aukščiausio lygio, buvo sukurta iki 10 kartų sumažinta jos replika – akustinis modelis. Jame atlikti bandymai su įvairiais garsais ir muzikos instrumentais. Mažojoje salėje tilps 500 žmonių. Joje planuojami įvairių meno žanrų pristatymais. Pirmenybė teikiama teatrui arba šokiui, tačiau taip pat numatoma salę naudoti muzikiniams renginiams su įgarsinimu, kongresams ir konferencijoms, TV Gala/Show, šiuolaikiniam cirkui ir kitoms meno veikloms.

Trečioji salė bus skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji – kasdieninei veiklai, muzikantų ir atlikėjų repeticijoms. Be to, pastate bus erdvės barams, knygynas, vestibiulis su vaizdu į miesto panoramą bei patalpos kitai įvairiai kultūrinei veiklai.

Planuojama, kad Nacionalinės koncertų salės statybos bus užbaigtos 2028 m. IV ketvirtį.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Komunikacijos skyrius