Vilniuje pradeda veikti unikali maisto atliekų tvarkymo sistema

Vilnius yra tarp pirmųjų miestų pasaulyje, kuriame oranžiniais maišeliais surinktos maisto atliekos tvarkomos unikaliu būdu – maitinamos musių lervoms. Į anksčiau šį mėnesį pradėjusią veikti gyventojų maisto atliekų apdorojimo sistemą sostinės partneriai investavo daugiau nei 2 mln. eurų.

„Atliekų tvarkymo tema miestui yra labai kasdienė, tačiau kad galėtume tai daryti efektyviai ir tvariai, taikome labai nekasdienius sprendimus. Šiuo metu pradeda veikti unikali ir sudėtinga sistema, kurios bandymai davė teigiamų rezultatų. Tokiu būdu ne tik didinamas atliekų perdirbimas, bet ir skatinama žiedinė ekonomika, kurioje atliekos grąžinamos į rinką kitais produktais ir neša tiek aplinkosauginę naudą, tiek iškelia Vilnių tarp inovatyviausių pasaulio miestų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas.

Nyderlanduose pagamintai musių lervų įrangai įsigyti UAB „Energesman“, tvarkanti Vilniaus regiono mišrias komunalines ir maisto atliekas, skyrė 1 mln. Eur. Dar 1,1 mln. Eur į automatinio oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius (išpakuotuvą ir nusodintuvą) investavo UAB „VAATC“.

Musių lervos minta maisto atliekomis

Prie specialaus 27 kv. m dydžio konteinerio, kuriame gyvena musės, yra prijungtas įrenginys kiaušinėliams dėti. Vėliau kiaušinėliai perkeliami į lervų auginimo cisterną, kur per 3–4 dienas iš kiaušinėlių išauga perdirbimui tinkamo dydžio lervos.

„Būtent šiame proceso etape musių lervos ir yra maitinamos vilniečių rūšiuojamomis maisto atliekomis, tačiau jas dar reikia specialiai paruošti. Atskirame įrenginyje, išpakuotuve, maisto atliekos yra sutrinamos, kitame įrenginyje, nusodintuve, sumaišomos su vandeniu – į viršų išpučiamos lengvos plastiko priemaišos, sunkios priemaišos nusėda, o viduriniame sluoksnyje lieka švari, skysta organinė masė, kuria maitiname lervas“, – sako „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

Skaičiuojama, kad perdirbant 1 toną maisto atliekų galima užauginti iki 90 kg lervų. Vilniuje diegiant novatorišką musių lervų auginimo technologiją, mokslininkai ieško vis daugiau įvairių lervų ir jų atliekų pritaikymo būdų.

Pavyzdžiui, deramasi su žvejybos masalo tiekėjais, kad būtų galima Vilniuje užaugintas lervas naudoti kaip masalą žvejyboje. Iš jų taip pat gali būti gaminami baltyminiai produktai pramonei, trąšos žemės ūkiui, aliejus biodegalams bei įvairūs kiti produktai. Iš maisto atliekų gaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.

Skatina aktyviau rūšiuoti maisto atliekas

Naujoji maisto atliekų rūšiavimo Vilniuje tvarka įsigaliojo 2024 m. pradžioje. Per truputį daugiau nei metus vilniečiai oranžiniais maišeliais surinko beveik 3,1 tūkst. tonų maisto atliekų.

Maisto atliekų atskyrimas nuo bendro buitinių atliekų srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtos išteklius, sumažinti maisto švaistymą bei išnaudoti maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą.

Raginant sostinės gyventojus dar aktyviau rūšiuoti maisto atliekas, rūšiavimo priemonės – oranžiniai maišeliai ir talpyklos-kibirėliai – ir toliau dalijamos nemokamai.