Vilniaus klubas rems operos „Lietuviai“ pastatymą LNOBT

Iš kairės: Alina Pūrienė, Vilius Bernatonis, Laima Vilimienė. LNOBT. Nuotr. autorius Martynas Aleksa

Naują sezoną šių metų rugsėjo 5-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradės ilgai lauktu Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ sceniniu pastatymu. Premjerai ruoštis padeda ir Vilniaus klubas, skyręs finansinę paramą mūsų tautą pasaulyje garsinančios operos kelionei į teatro sceną. 

„Labai nedaug pasaulio tautų galėtų pasigirti turinčios savo didvyriškos istorijos atspindį klasikinės operos repertuare. Lietuviai – vieni iš tų laimingųjų. Anksčiau kasmet Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną klausydavomės operos „Lietuviai“ atlikimo Valdovų rūmų kieme ir stebėdavomės, kodėl toks išskirtinis kūrinys neskamba LNOBT scenoje. Juk jis pasiekia mūsų širdis, skatina patriotizmą, meilę savo šaliai ir pasididžiavimą jos istorija“, – teigia Vilniaus klubo Tarybos pirmininkė prof. Alina Pūrienė.

Profesorė primena, kad Vilniaus klubas sostinėje mecenavo jau ne vieną kultūros projektą. Jis prisidėjo ir prie vieno iš Klubo steigėjų, Garbės nario prof. Virgilijaus Noreikos atminimo įamžinimo LNOBT fojė, taip pat įsteigė savo premiją V. Noreikos vardu pavadintame tarptautiniame dainininkų konkurse.

„Vilniaus klubo nariai labai šiltai ir entuziastingai priėmė idėją remti operos „Lietuviai“ pastatymą LNOBT. Ši opera – tarsi muzikinis paminklas mūsų protėvių kovoms už laisvę, tad didelė garbė prisidėti prie tokio nacionalinę savimonę ugdančio veikalo sceninio gimimo. Vertiname tai kaip mums suteiktą privilegiją. Vilniaus klubui tai yra dar vienas reikšmingas žingsnis įprasminant mecenatystės idėjas“, – pabrėžia Vilniaus klubo fondo pirmininkas Vilius Bernatonis.

Ilgas operos kelias į LNOBT sceną

Sutartį su Vilniaus klubu pasirašiusi LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė džiaugiasi, kad gauta parama padės rudenį į teatro sceną atvesti italų kompozitoriaus operą, jau pusantro amžiaus garsinančią Lietuvos vardą. Jos pastatymą kurti pasirengęs argentiniečių režisierius ir scenografas Hugo De Ana.

„Svarbu ir tai, kad „Lietuvių“ libreto tekstas buvo sukurtas pagal nuo Vilniaus miesto neatsiejamo poeto Adomo Mickevičiaus kūrinį – romantinę poemą „Konradas Valenrodas“. Kompozitorius A. Ponchielli garsėjo savo gebėjimu kurti emocionalią muziką, tad opera „Lietuviai“ pasižymi didinga orkestruote ir išraiškingomis vokalinėmis partijomis,“ – pasakoja teatro vadovė.

Mūsų šalyje ši opera LNOBT iniciatyva pirmą kartą buvo atlikta 2009 m. vasarą Trakų pilyje, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Nuo 2020 m. iki 2023 m. „Lietuviai“ kiekvienų metų liepos 6-ąją skambėdavo Valdovų rūmų muziejaus Didžiajame kieme, tačiau tai tebūdavo koncertiniai operos atlikimai. 2023 m. vasarą šią operą vilniečiams pristatė Ukrainos nacionalinės operos artistai, diriguojami savojo teatro vyriausiojo dirigento Mykolos Diadiuros.

Lietuvos baleto sukakčiai – „Kopelija“

Gruodžio 4-ąją LNOBT žiūrovų lauks dar viena reikšminga premjera: Lietuvos baleto šimtmečiui dedikuotas prancūzų kompozitoriaus Leo Delibes baleto „Kopelija“ šiuolaikinis pastatymas, kurį kurs teatro vyriausiasis choreografas Martynas Rimeikis.

Dar 1924 m. pabaigoje Valstybės teatre buvo suformuota baleto trupė, o jai vadovauti į Kauną pakviestas baletmeisteris Pavelas Petrovas. Po metų, 1925 m. gruodžio 4-ąją trupė kauniečius pakvietė į „Kopelijos“ premjerą. Nors ją ketinta rodyti savaite anksčiau, tačiau, pasak tuometinės spaudos, spektaklį teko atidėti, nes iš Paryžiaus į Kauną laiku neatkeliavo baleto partitūra ir kostiumai.

P. Petrovas „Kopeliją“ pasirinko neatsitiktinai: jis gerai pažinojo šio baleto choreografiją, nereikalaujančią gausaus šokėjų būrio ir sudėtingų dekoracijų – to, ko labai trūko vis dar besikuriančiam Lietuvos baletui. Premjera teatre praėjo šventiškai: prieš spektaklį Kipras Petrauskas pasveikino šokėjus ir įkvėpė juos pakiliam pasirodymui. Francą spektaklyje šoko pats P. Petrovas, Svanildą – Olga Malėjinaitė, Kopelijų – Stasys Dautartas, Kopeliją – Veronika Girniūtė. Valstybės teatro orkestrui dirigavo Juozas Tallat-Kelpša.

Pirmoji premjera baleto žiūrovų nenuvylė – tą vakarą Kaune netrūko publikos, aplodismentų ir gėlių šokėjams. Taip baleto žanras Lietuvoje pradėjo savo sudėtingą kelią, kuriuo nuosekliai keliaujama jau 100 metų. 

Bilietus į abi rudenines premjeras ir kitus 2025 m. antrojo pusmečio LNOBT spektaklius bus galima įsigyti jau nuo vasario 27 dienos. Vilniaus knygų mugėje veiksiančiuose LNOBT stenduose įsigyjamiems bilietams bus taikomos nuolaidos.

Renata Baltrušaitytė