Vilniaus festivalio uždarymui ir post scriptum – ypatingos žvaigždės

LNSO ir Modestas Pitrėnas. Nuotr. autorius Dmitrij Matvejev

Pirmąjį vasaros mėnesį muzikos padangę žvaigždėmis nusėjęs 29-asis Vilniaus festivalis ryškiai žėrės ir per festivalio finalinę kulminaciją. Birželio 20 d. Filharmonijos scenoje su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pamatysime pasaulio operos scenų žvaigždę Josephą Calleją. O įspūdingu festivalio postliudu, arba post scriptum, rugpjūčio 20 d. taps koncertas „Slava Ukraini!“, jame išgirsime Keri-Lynn Wilson diriguojamą Ukrainos laisvės orkestrą ir vieną ryškiausių šių dienų solisčių – sopraną Rachel Willis-Sørensen.

„Šiais laikais retai pasitaiko operos solistų, turinčių tokį savitą balso tembrą, atpažįstamą vos iš kelių natų. Būtent toks yra tenoras Josephas Calleja, kilęs iš mažos Maltos salos. Jo balsas perteikia auksinę Viduržemio jūros saulę, o vibrato – ypatingai žavintis virpėjimas, primenantis nebylius kino filmus. Calleja (…) neabejotinai yra vienas geriausių lyrinių tenorų“, – rašė Tomas Huizenga, NPR.

Išties, palaimintas nuostabiu balso tembru, lyginamu su tokių aukso amžiaus tenorų kaip Jussi Björlingo, Beniamino Gigli ar net Enrico Caruso, J. Calleja yra vienas labiausiai pripažintų ir geidžiamų šiandienos solistų.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje J. Calleja pasirodys su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o programoje skambės garsiausių tenorų repertuaruose gyvuojančios arijos, tarp jų viena įspūdingiausių ir emocionaliausių operos istorijoje „E lucevan le stelle“ (G. Puccini „Toska“), romantiškasis Rudolfo monologas „Che gelida manina“ (G. Puccini „Bohema“), dramatiškumu pasižyminti „Ah tout et bien fini“ (J. Massenet „Sidas“), elegantiškoji „Ombra mai fu“ melodija (G. F. Händelio „Kserksas“) ir tragiškoji „Vidino divna“ (A. Dvořáko „Undinė“). Numatytas ir vienas paties solisto J. Callejos mėgstamiausių kūrinių – Maltos kompozitoriaus Josepho Vellos „Il-Kebbies tal-fanali“. O itališkų melodijų dainingumu klausytojų širdis pavergusios kompozitoriaus Paolo Tosti dainos „Ideale“ ir „A vuchella“ tikrai nepaliks abejingų.

Operos perlų pažers ir rugpjūčio 20 d. vyksiantis festivalio post scriptum koncertas. Jo programoje numatyta Richardo Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ įžanga ir Izoldos mirties scena („Liebestod“), o Izoldą dainuos sopranas iš JAV Rachel Willis-Sørensen, pasirodanti „Metropolitan“, „Covent Garden“, Neapolio „San Carlo“, Bavarijos, Berlyno, Vienos valstybiniuose ir kituose operos teatruose. Vienas „įspūdingiausių operos pasaulio balsų“, – taip leidinys „Le Monde“ sykį pavadino R. Willis-Sørensen. Dainininkė garsėja repertuaro įvairiapusiškumu – ją galima išgirsti atliekant kūrinius nuo Wolfgango Amadeus Mozarto iki Richardo Wagnerio, būtent pastaruoju galės mėgautis ir Vilniaus festivalio publika.

Kitas operinis rugpjūčio 20 d. koncerto programos kūrinys – vieno ryškiausių šiuolaikinės Ukrainos kompozitorių Maximo Kolomiietso Siuita iš operos „Chersono motinos“ („The Mothers of Kherson“). Tai bus premjera. Kaip pasakoja pats kompozitorius, siuita buvo parašyta dirigentės K.-L. Wilson prašymu ir dienos šviesą išvys anksčiau nei pati opera. Ši siuita – tai gyva tragiškų įvykių, pasakojamų kompozitoriaus rašomoje operoje, refleksija. „Chersono motinos“ pasakoja apie trijų Chersono moterų likimą. Jos išgelbsti savo vaikus, kuriuos okupavę miestą buvo pagrobę rusai. Ši istorija dokumentiška, pilna dramos, vilties ir nevilties. „Operoje stengiausi atkurti šviesius jausmus ir perkelti juos į siuitą, virstančią vientisu muzikiniu pasakojimu. Rašiau kūrinį su tikėjimu žmonėmis, meile artimiems ir viltimi ateičiai“, – sako kompozitorius M. Kolomiietsas.

Viso festivalio kulminacija ir apogėjumi taps Ukrainos laisvės orkestro ir jo dirigentės Keri-Lynn Wilson atliekama Ludwigo van Beethoveno Penktoji simfonija („Likimo“). Kaip yra rašęs muzikos kritikas Michaelis Clive’as, Beethoveno „Likimo“ simfonija – tai kūrinys-ikona, kurį, atrodo, kiekvienas žinome nuo gimimo, o jame nuskamba „pati žymiausia pradžia klasikinės muzikos istorijoje“.

Belieka pridurti, kad jau ne kartą Nacionalinės filharmonijos scenoje matyta nuostabi ukrainiečių kilmės Kanados dirigentė K.-L. Wilson pirmą kartą čia įžengs su savo įkurtuoju Ukrainos laisvės orkestru, jau trejus metus keliaujančiu po pasaulio scenas.

Ukrainos laisvės orkestrą K.-L. Wilson subūrė 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jį sudaro muzikantai iš Ukrainos, karo pabėgėliai ir užsienyje gyvenantys ukrainiečiai. Kolektyvo gastrolių, pasirodymų sąrašas vis ilgėja – tai garsiausios pasaulio scenos, katedros, festivaliai.

„Mano didžiausia viltis, kad vieną dieną, neilgai trukus, Ukrainos laisvės orkestras galės pasirodyti ir Ukrainoje – savo publikai, o per tą koncertą švęsime Ukrainos ir jos drąsių žmonių pergalę prieš siaubingą nelaimę, kurią šalis buvo priversta išgyventi“, – viliasi dirigentė K.-L. Wilson.

Palaikykime šią viltį Vilniaus festivalio koncertu „Slava Ukraini!“.

Visa informacija apie festivalio koncertus skelbiama interneto svetainėje filharmonija.lt. Festivalio rengėjai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Festivalio rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Juozas ir Laima Magelinskai, „Artis Centrum Hotels“

VF inf.