Vilniaus festivalio simfoninėje scenoje – Prancūzijos horizontai su Maurice’u Raveliu

Birželio 6-ąją Vilniaus festivalio publikos lauks muzikinė kelionė po prancūzų genijaus Maurice’o Ravelio pasaulį. 150-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių proga Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir solistai atliks jo kūrinius, tarp jų ir neprilygstamąjį „Bolero“. Su simfoniniu orkestru muzikuos ypatingo ryškumo žvaigždės – kaip meteoras į operos sceną įskriejusi Gabrielė Bukinė (sopranas) ir publiką pakerėjęs maestro Viktorienas Vanoostenas, pasirodysiantis ir pianisto amplua.

„Man smagu, kai pavyksta įtikinti kitus ką nors gražaus nuveikti kartu, parodyti kelią, kuriuo visi to siektume. Pats sau esu didžiausias kritikas ir spaudžiu save, nes nenoriu nuvilti muzikantų. Tą patį darau visur, kur nuvykstu. Ypač – Vilniuje. Ir, esu tikras, kiekvienas darbas yra stipresnis, įtaigesnis, kai jį atliekame su meile, turėdami emocinį ryšį“, – viename interviu sakė prancūzų pianistas ir dirigentas V. Vanoostenas, jau visus metus esantis LNSO pagrindiniu kviestiniu dirigentu ir parengęs įspūdingų romantinės muzikos koncertų.

Šiame Vilniaus festivalio koncerte V. Vanoostenas su LNSO ir audringai į teatrų bei koncertų scenas įsiveržusia soliste G. Bukine apžvelgs Prancūzijos horizontus per M. Ravelio kūrybos prizmę. Rašytojas Romainas Rolland’as, išgarsėjęs ir kaip autoritetingas muzikos istorikas bei kritikas, pavadino M. Ravelį didžiausiu prancūzų muzikos menininku, minėdamas jo vartą greta Jeano-Philippe’o Rameau ir Claude’o Debussy. Jaunesniojo Debussy amžininko Ravelio minties polėkis buvo ne mažiau drąsus, fantazija itin turtinga, kompozicijos technika ir meninis skonis – nepriekaištingi.

Jei reikėtų apibūdinti kompozitorių M. Ravelį ir jo kūrybinį palikimą vienu žodžiu, tai būtų spalvingumas. Impresionizmui būdingas potėpio pajautimas, tembrų įvairovės orkestruotėse bei intymus kiekvieno instrumento skambesys, inspiracijos tiek iš senųjų meistrų kūrybos, tiek bičiulystė su Georgu Gershwinu, Ispanijos folkloro (jo motina buvo baskų kilmės) pasitelkimas ir šokio žanro trauka byloja apie išties spalvingą asmenybę ir įvairialypį kūrybos pasaulį.

Šokio žanro įkvėpti pavyzdžiai skambės ir Vilniaus festivalio scenoje. Publika išgirs ne tik garsųjį „Bolero“, bet ir baleto „Dafnis ir Chloja“ pirmąją siuitą. Iš tiesų kompozitorius „Dafnį ir Chloją“ vadino „choreografine simfonija“, o ne baletu. Orkestras šioje „choreografinėje simfonijoje“ atsiskleidžia kaip itin turtinga spalvų paletė, tai atspindi ir pagal baleto muziką parengtoji siuita.

Dirigentas V. Vanoostenas kelionėje po Ravelio ir prancūzų muzikos pasaulį pasirodys ir pianisto amplua – gros šviesų ir saulėtą Koncertą fortepijonui ir orkestrui G-dur (1931), autoriaus dedikuotą pianistei Marguerite Long. „Kam būti antros rūšies Raveliu, jei gali būti pirmos rūšies Gershwinu?“ – tikriausiai viena labiausiai cituojamų M. Ravelio frazių Georgui Gershwinui. Apie jųdviejų bičiulystę bei įtaką vienas kitam liudija ir skambėsiantis Fortepijono koncertas. Jame galima atpažinti G. Gershwino kūrybos atgarsius iš „Žydriosios rapsodijos“ bei Koncerto fortepijonui ir orkestrui F-dur. M. Ravelio koncertas žaismingas tarsi divertismentas. Kaip teigė pats autorius: „Koncertas gali būti linksmas ir genialus, jam nereikia stengtis būti giliam ar siekti dramatiškų efektų. Apie kai kuriuos didžiuosius klasikinius kompozitorius sakoma, kad jų koncertai buvo parašyti ne fortepijonui, o prieš jį.“

Gana dažnai Ravelio muziką lydi egzotiškumo motyvai. Koncerte skambėsiantis jo dainų ciklas „Šecherazada“ laikomas vienu pirmųjų orientalistinės harmonijos eksperimentų kompozitoriaus kūryboje, jame girdimi rytietiško skambesio akcentai. Šiame cikle M. Ravelio orkestruotė tarsi kuria orientalistišką peizažą klajojančiai solistei ir atveria kelionių dienoraštį. Nepaprasto spalvingumo „Šecherazados“ solo partiją atliks šiemet Metų operos soliste tituluota G. Bukinė.

Vilniaus festivalio koncertas „Prancūzijos horizontai su Maurice’u Raveliu. LNSO, Victorien Vanoosten, Gabrielė Bukinė“ vyks birželio 6 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visi festivalio koncertai skelbiami interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Festivalį rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Juozas ir Laima Magelinskai, „Artis Centrum Hotels“.

VF inf.