VGK: teoriškai – vaiko gerovės saugotojas, praktiškai – dar vienas kontrolierius?..

Apie rūpestį vaikais prikalbėta daug gražių žodžių, prirašyta daug ataskaitų ir institucijų, kurių pareiga rūpintis vaikais, ne taip mažai prikurta… Tik ar neatsitinka taip, ką apibūdina patarlė, kad gerais noras kelias į pragarą grįstas?.. Tad nevienareikšmiškai vertinamos ir savivaldybėse veikiančios Vaiko gerovės komisijos. Mokyklos iš šių komisijų laukia pagalbos, bet dažniausiai sulaukia papildomos kontrolės ir didesnio biurokratizmo. Juk jei yra kontrolė, atsiranda ir ataskaitos. Kas čia negerai? Gal mokyklos per daug tikisi? Galbūt institucijos ir kuriamos tam, kad būtų plečiamas kontrolierių ratas, o visų kontrolių vykdytojas lieka mokykla. Dar tiksliau – konkretus pedagogas… Į kelis labiausiai rūpimus klausimus atsako Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kalbantis su šalies mokyklų pedagogais susidaro įspūdis, kad svarbiausias savivaldybių Vaiko gerovės komisijų veiklos baras – surinkti ataskaitas, ką mokykla padaro vardan vaiko gerovės. Paaiškinkite, kokias pareigas turi savivaldybėse veikiančios Vaiko gerovės komisijos?

Savivaldybės vaiko gerovės komisijoms pavesta nemažai svarbių darbų, rūpinantis vaikų mokymosi sėkme, tinkamų sąlygų sudarymu. Savivaldybės vaiko gerovės komisijos paskirtis – bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis šioje srityje dirbančiomis institucijomis, užtikrinti savivaldybėje gyvenančių vaikų gerovę. Savivaldybės vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos padalinių ir kitų įstaigų, institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų. Savivaldybės vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina meras. Komisija gauna informaciją apie vaikus ne tik iš mokyklų, bet ir iš visų savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų. Atsižvelgiant į įvairių vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų pastebėjimus, renkama ir analizuojama medžiaga, taip pat sprendžiami individualūs, su konkrečiu vaiku susiję atvejai, kalbamasi su vaiku ir jo šeima, siūlomos pagalbos priemonės, teikiamos koordinuotos švietimo pagalbos paslaugos.

Mokyklose ir kitose švietimo įstaigose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Mokyklos vaiko gerovės komisija. Vaiko gerovės komisija privalo būti įsteigta kiekvienoje mokykloje, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, profesinio mokymo įstaigoje. Mokyklos vaiko gerovės komisija sudaroma direktoriaus įsakymu, į jos sudėtį įtraukiami mokyklos administracijos atstovai (dažniausiai direktoriaus pavaduotojas ugdymui), švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas), visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai, tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai ir kt.

Mokyklos vaiko gerovės komisija padeda spręsti mokinių tarpusavio santykių, pedagogų ir mokinių santykių problemas, siūlo pedagogams būdus šiems santykiams gerinti, analizuoja vaikų elgesio taisyklių pažeidimus mokykloje, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, ieško šių problemų sprendimo būdų. Mokykloje atsitikus netikėtam skaudžiam įvykiui, kaip tik Vaiko gerovės komisija būna viena iš pirmųjų, kuri reaguoja ir teikia pagalbą ar organizuoja psichologinę pagalbą mokyklos bendruomenės nariams.

Be to, Mokyklos vaiko gerovės komisija, gavusi vaiko įstatyminių atstovų sutikimą, atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, inicijuoja vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimą, vaiko minimalios priežiūros priemonės pakeitimą, pratęsimą ar panaikinimą, teikia siūlymus Savivaldybės vaiko gerovės komisijai.

Kaip jos turi užtikrinti vaiko gerovę ir kaip padeda/turi padėti šeimoms, turinčioms problemų?

Mokyklos vaiko gerovės komisija periodiškai organizuoja pasitarimus ir posėdžius, kuriuose yra svarstomi aktualūs, su mokyklos vaikų gerove ir saugios aplinkos kūrimu susiję klausimai. Sprendžiant konkretaus vaiko situaciją yra glaudžiai bendradarbiaujama su klasės vadovu, dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais mokinio tėvais.

Pastebėjus, kad vaikas turi individualių poreikių, šeimai siūloma mokyklos specialistų pagalba, konsultavimas, teikiamos rekomendacijos. Jeigu reikia, Mokyklos vaiko gerovės komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, teikia siūlymus tėvams, mokytojams, mokyklos administracijai dėl ugdymosi aplinkos pritaikymo, švietimo pagalbos, ugdymo programų, specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių naudojimo. Mokyklos vaiko gerovės komisija taip pat gali siūlyti tėvams, kad vaiko specialieji ugdymosi poreikiai būtų įvertinti savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

Kada aptariamas konkretus atvejis, kviečiamas vaikas ir jo tėvai. Sprendimai priimami tik išklausius vaiką ir atsižvelgiant į jo interesus, amžių, socialinę brandą, sveikatos būklę, jo psichikos ir fizinius ypatumus, ugdymosi poreikius.

Socialiniai pedagogai sunerimę, kad šiuo metu, juos apeinant, keičiama  Vaiko gerovės komisijos veiklą reglamentuojantį teisinė bazė. Tai gandai ar tiesa? Jei taip, kokie teisės aktai keičiami? Kokie pakeitimai numatomi?

Buvo pastebėta, kad Švietimo įstatymo 43 str. 12 dalyje, kurioje kalbama apie Vaiko gerovės komisijų veiklą, per siaurai nusakytos praktikoje komisijos aprėpiamos veiklos sritys. Pvz., įstatyme nustatyta, kad Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir pan. Tačiau praktikoje Mokyklos vaiko gerovės komisija vadovaujasi ministro patvirtinta Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarka ir atlieka kur kas daugiau funkcijų.

Plečiantis švietimo pagalbos galimybėms mokyklose, augant mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijoms, taip pat atsižvelgiant į mokyklose veikiančių komisijų praktiką, neteko prasmės įstatyme išskirti šios komisijos funkcijų. Nutarta, kad pakanka palikti trumpą nuostatą, jog Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tokie pakeitimai buvo siūlyti Seimui ir 2022 m. gruodžio mėn. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas.

Ši nuostata įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl ministras iki rugpjūčio 31 d. turi patvirtinti Mokyklos vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką. Tuo tikslu švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri peržiūri ir koreguoja 2011 m. patvirtintą Mokyklos vaiko gerovės komisijos funkcijų, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašą. Darbo grupė sudaryta iš ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Lietuvos įtraukties švietime centro specialistų, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos atstovų, mokyklose dirbančių praktikų, pedagoginių psichologinių tarnybų ir savivaldybių administracijų specialistų. Taip pat į šią darbo grupę yra įtraukti ir socialiniai pedagogai: socialinės pedagogikos srities mokslininkai, socialinius pedagogus vienijančios Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos atstovas.

Parengė Karolina Baltmiškė

Nuotr. https://www.mindfulmazing.com/