Vaivos Kaladinskienės viltingos knygos sutiktuvės Ignalinos bibliotekoje

Išleista pirmoji knyga – visada džiugus ir jaudinantis kūrybos ir kūrėjo pasirodymo, prisistatymo ir svajonės išsipildymo momentas.  Rugsėjo 14 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje šiltai sutikta literatų klubo ,,Lelija“ narės Vaivos Kaladinskienės pirmoji poezijos knyga – gražiu ir prasmingu pavadinimu ,,Vilties keliais“. Ir pati nedidelė knygelė labai estetiška, skoningai išleista, iliustruota asmeninėmis gamtos vaizdų nuotraukomis (viršelio nuotrauka Aido Labučio). Pilna salė žmonių susirinko knyga, eilėmis ir jų autore pasidžiaugti. Vaivą kalbino Virginija Mesropian, pokalbį ir skaitomas eiles palydėjo šviesios Rimantės Basytės dainos, giesmės ir gitaros muzika.

Vaivą Kaladinskienę dauguma ignaliniečių pažįsta kaip Ignalinos parapijos Carito vaikų dienos centro ,,Eldoradas“ vadovę. Ji globoja į centrą po pamokų ateinančius vaikus, padeda jiems ruošti pamokas, organizuoja įvairias veiklas, išvykas. Renginyje dainavusi Rimantė – viena iš jos auklėtinių, susirinkusiems ir mylimai auklėtojai dovanojusi gražių akimirkų.

Vaiva trumpai papasakojo apie save ir apie knygos gimimą. Moteris kilusi iš Joniškio, ten prabėgo jos vaikystė ir vasaros. Vėliau su šeima atvyko gyventi į Ignaliną. Po vidurinės mokyklos Vaiva Utenos kolegijoje baigė socialinio darbo studijas, Vilniaus edukologijos universitete – socialinę pedagogiką. Keletą metų dirbo auklėtoja Ignalinos ,,Šaltinėlio” mokykloje. Pirmieji bandymai eiliuoti buvo studijų laikais, kai draugėms linkėjimus išsakydavo eilėraštuku. Juos užsirašydavo ant lapelių, todėl dauguma išsimėtė ir neišliko. Ir tik prieš dvejus metus, pagauta ypatingos nuotaikos, vėl paėmusi lapelį užrašė rudeninį eilėraštį, paskui pagalvojo, kad reikia jį perkelti į sąsiuvinį. Taip ir pradėjo lietis jos šviesios, jausmingos, širdies skrydžius ir atodūsius nešančios eilės.

Kaip pati sakė, viduje buvo daug sukaupta, daug išgyventa, patirta, matyt, reikėjo tik postūmio. Gal tai susiję su Dievo veikimu ir gilesnio tikėjimo atradimu, gal su širdį ir gyvenimą nušvietusia didele meile… ,,Kiekvienas eilėraštis yra išjaustas. Rašymas – man yra maloni saviraiška, savotiška terapija. Pirmą kartą eilėmis pasidalijau socialiniuose tinkluose, jos sulaukė palaikymo, gerų emocijų ir kilo noras daugiau dalintis. Visas mano gyvenimo kelias buvo grindžiamas viltimi. Viltis palaikė sunkiausiose gyvenimo situacijose…“,– pasakojo Vaiva. Ir išties daug kur eilėraščiuose minima viltis. Baltoje knygoje ji plevena lyg baltas paukštis: ,,Į širdies gėlėtas langines/Beldžiasi žydintys Vilties lašai./Širdies mažais žingsneliais,/Skleidžiantis gyvenimo pilnatvei,/Į gilumą būties Vilties keliu brendu…“.

Kalbėta ir apie pomėgius, keliones, vertinamas pagal tikras istorijas parašytas knygas, sukurtus filmus. ,,Labiausiai  reikia gamtos, maldos, pabuvimo su savimi. Su metais mano kely atsiranda daugiau tikrumo, natūralumo. Norėčiau ir toliau eiti šiuo keliu – link tikrų dalykų…“,– sakė knygos autorė. Renginio pabaigoje jai su pačiais gražiausiais linkėjimais dovanotas bibliotekos skėtis ir jūra gėlių, kurią sunešė ilga eilė sveikintojų.

Lina Kovalevskienė