Vaikų judumas mažėja – kiek už tai turi būti atsakinga mokykla?

Kuo toliau, tuo labiau vaikų judumas mažėja – tokią neraminančią tendenciją pastebi specialistai. Kompiuteriai, nešiojamos žaidimų konsolės bei išmanieji telefonai tarsi prikausto vaikus sėdimoje pozicijoje ir joje jie praleidžia itin daug laiko. Ir nors didelė dalis atsakomybės spręsti šią problemą tenka tėvams, kurie ieško judesį skatinančių būrelių, vis dėl to, kai kurios mokyklos ir pačios imasi iniciatyvos bei skatina vaikų judumą.

„Mokykloje vaikai praleidžia itin reikšmingą dienos ir gana didelę savo gyvenimo dalį, todėl svarbu, kad ne tik tėvai, bet ir mokykla stengtųsi pasirūpinti mokinių sveikata, sudominti juos aktyviomis veiklomis ir taip prisidėti prie gerų įpročių ugdymo“, – teigia Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas.

Judėjimas – vaikų sveikatos rodiklis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad mokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per savaitę turėtų skirti apie 7 val. fiziškai aktyviai veiklai, tačiau remiantis Lietuvos Vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitoje pateikta statistika, Lietuvoje šią rekomendaciją atitinka vos 10 proc. 10-17 metų mokinių,

Antrus metus iš eilės rengiamoje vaikų fizinio aktyvumo ataskaitoje taip pat stebima neraminanti tendencija. Statistika rodo, kad 5-17 metų vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Vis mažiau moksleivių į ugdymo įstaigas eina pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedlente ar kitokia aktyvia transporto priemone. Be to, vis daugiau vaikų po pamokų renkasi sėslias veiklas, pavyzdžiui, kompiuterinius ar stalo žaidimus.

Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota nacionalinė apklausa taip pat atskleidė, kad 38,1 proc. 10-16 metų paauglių yra aktyvūs bent 60 min. penkias ar daugiau dienų per savaitę, o tik 13,6 proc. yra aktyvūs kasdien, išskyrus mokyklinį fizinį ugdymą.

Kaip skelbia ekspertai, mažas fizinis aktyvumas ir ilgas sėdėjimas palinkus prie ekranų dažnai yra ir netaisyklingos laikysenos pasekmė, o tai gali sąlygoti galvos bei kaklo skausmus, taip pat regėjimo, klausos problemas, sinusitą ir alergijas, koncentracijos sumažėjimą, dirglumą bei kitas sveikatos problemas.

Riedutininkų parkas – judesys ir bendruomeniškumas

„Žinodami, kad šiandien vaikams sėdimos veiklos tampa vis patrauklesnės, nusprendėme ieškoti būdų, kaip suteikti mokiniams papildomo judėjimo galimybių, o riedučiai, paspirtukai ir riedlentės šiandien yra itin populiaru, todėl nusprendėme savo kieme atidaryti riedutininkų parką“, – sako N. Buivydas.

Mokytojai skaičiuoja, kad trečius metus veikiančiame parke vaikai praleido jau šimtus valandų, taip pat buvo suorganizuotos jau septynios stovyklos ir dešimt turnyrų.

„Demokratinė mokykla pasirinko jaunimui patrauklią veiklą, kuri skatina aktyviai leisti laisvalaikį ir burtis į bendruomenę. Norisi, kad sporto užsiėmimai vaikams ir jaunimui būtų prieinami vietos bendruomenėje ir spręstų užimtumo problemą“, – teigia mokyklos riedutininkų parką dalinai finansavusios Nacionalinės sporto agentūros Fizinio aktyvumo skyriaus vyresnysis patarėjas Darius Einars.

Anot jo, labai svarbu pasirinkti tokią veiklą, kuri sudomintų ir įtrauktų vaikus. Neatsiejama ir tai, kad vaikai patirtų neišdildomas pozityvas emocijas ir jaustųsi laimingi. „Tokių veiklų išskirtinumas, kad vaikai nesijaučia įsprausti į tam tikrų judesių atlikimą, o kaip tik yra skatinama judesių laisvė, saviraiška, kūno pažinimas“, – sako D. Einars.

Demokratinės mokyklos sporto mokytoja ir riedutininkų parko projekto koordinatorė Gabrielė Garlaitė taip pat įsitikinusi, kad ši veikla yra itin naudinga vaikų judumui skatinti. Anot jos, važinėjant paspirtukais, riedučiais ar riedlentėmis vystosi ir lavinasi tokie fiziniai gebėjimai kaip koordinacija, greitumas, jėga. Vaikai taip pat mokosi geresnės kūno kontrolės, judesių ir kūno pažinimo.

„Riedutininkų parkas taip pat padeda lavinti ir socialinius įgūdžius, nes nors transporto priemone ir važinėji vienas, tačiau vykstantis eismas skatina bendradarbiauti su kitais, išlaikyti eiliškumą, rasti kantrybę ir leisti nuvažiuoti nuo rampos kitiems, taip pat stebėti aplinką ir nesusidurti su kitais mokiniais“, – prideda G. Garlaitė.

Tiesa, tokia veikla gali patikti tikrai ne visiems vaikams, todėl mokykloje yra įrengtas ir namelis medyje, supynės bei sporto aikštelė, kurioje galima žaisti krepšinį, tinklinį ar sportuoti su treniruokliais.

„Tai atliepia skirtingų vaikų skirtingus poreikius: vieniems patinka ramesnės veiklos, o kitiems norisi daugiau judesio. Būtent dėl to yra labai svarbu atrasti balansą – tuos, kurie mėgsta ramybę, paskatinti įsitraukti ir į aktyvias veiklas, o tuos, kurie iš prigimties labiau aktyvūs – mokyti pailsėti ir atlikti ramesnes veiklas“, – teigia sporto mokytoja ir prideda, kad pavyzdį privalo rodyti ir tėvai, mat jei mokinys yra skatinamas sportuoti, o patys tėvai nėra aktyvūs – tai vaikui yra labai gluminanti žinutė.

Vaikų atostogų vardas – aktyvumas

Nors vasaros atostogų metu mokyklų stadionai ir žaidimų aikštelės tarsi atgyja ir juose galima išvysti daug žaidžiančių ir sportuojančių vaikų, vis dėlto tėvai vis tiek turėtų stebėti kokia veiklą jų vaikas užsiima – ar didžiąją dalį laiko praleidžia prie kompiuterio, ar noriai eina žaisti į lauką. Be to, į aktyvias veiklas turėtų įsitraukti ir patys tėvai.

„Vasara yra šauni tuo, kad praktiškai viską galima veikti lauke. Linksmybėms užtenka pievos, kamuolio ar skrendančios lėkštės, bet svarbiausia sudedamoji dalis – nusiteikimas ir noras judėti. Vaikai patys natūraliai yra judresni, todėl ne mažiau svarbu išjudėti ir tėvams“, – pataria G. Garlaitė.

Sporto mokytoja taip pat priduria, kad vaikų norą lipti, lįsti, karstytis ar šokinėti visuomet reikėtų išnaudoti kuo išradingiau ir įprastus objektus panaudoti kaip didžiausias kliūtis sugalvojant jiems kokią nors istoriją. Pavyzdžiui, vietoje „perlipk šį suolelį“ galima įsivaizduoti, kad tai – sargybinis ir tam, kad jis nepabustų, reikia jį peršokti.

Sugalvoti galima ir dar daugiau įvairių veiklų, kurios ne tik padės vaikams išlikti fiziškai aktyviems, bet taip pat leis jiems tyrinėti ir pažinti pasaulį:

• Leiskitės į žygį. Tam galite skirti tiek laiko, kiek norite. Tai pat nebūtina ir toli važiuoti, juk dažniausiai visai netoliese slypi daug gražių neatrastų vietų, kurias kartu su vaikais galima tyrinėti;
• Stovyklaukite miške ar prie ežero. Vos vienos nakties išvyka padės įveikti įsivyravusią rutiną. Įsikūrę stovykloje galite pasiplanuoti ir kitų veiklų – leistis į žygius, ieškoti ir atpažinti įvairius augalus, pramogauti vandenyje, surengti pikniką ir ant laužo išsikepti įvairių skanėstų;
• Plaukite baidarėmis. Tai pramoga, kuri vaikui niekuomet neatsibos. Išsirinkite maršrutą ir pamatykite Lietuvos gamtą visai kitu kampu;
• Važinėkite dviračiu. Dviratis – tai puiki priemonė pažinti įvairiausius miesto kampelius. Tik nepamirškite būtinų apsaugos priemonių, užkandžių ir vandens!
• Išbandykite tai, ką mėgsta jūsų vaikas. Galbūt jis žaidžia krepšinį, futbolą ar važinėja riedlente? Juk visuomet galite ir patys išreikšti norą tokią veiklą išbandyti!

Brigita Budrytė-Mačiulskienė