Vai ir atbėga bistrus elnelis…

Atrodo, metų lyg nebūta. Lyg elnias devyniaragis nusinešė dienas, savaites, ištisus mėnesius. Nusinešė pavasario budimą, vasaros džiaugsmus, rudens turtus. Ir štai įsisupusi į sniego skarą ateina gražiausia žiemos šventė – Kalėdos. Kūčių vakarą prie balta staltiese uždengto stalo rinksis visa šeima. Ant  stalo bus dedama nemažiau dvylikos patiekalų, nes labai svarbu, kad duonos kasdieninės mums užtektų kiekvieną ateinančių metų mėnesį. Tokia Kūčių vakarienės stalo esmė.

Nors šiandien Kalėdos neatsiejamos nuo krikščionybės, jos ištakos siekia ankstyvuosius pagonybės laikus. Žmonės, švęsdami trumpiausios dienos ir ilgiausios dienos metuose tarpsnį, pagarbą atiduodavo sugrįžtančiai saulei, kuri, budindama žemę, naujam gyvenimui kelia ir žmogų.

Kiekvienas kraštas savaip sveikindavo sugrįžtančią saulę. Pavyzdžiui, germanų ir skandinavų kraštų gyventojai prieš gruodžio 21-ąją, kada pradėdavo švęsti saulėgrįžos šventę, į savo namus tempdavo didžiulius rąstus – apeiginės ugnies pagrindą. Rąstus degindavo dvylika parų, kasdien atnašaudami naują auką. Saulės sugrįžimui skatinti buvo deginamos žvalės. Vaisiais apkabinėtos medžių šakos skubino pavasarį greičiau ateiti.

Tad iki mūsų atėjusi ši krikščioniška metų šventė buvo sukurta ant pagonybės tradicijų pamato. Šiandien Kalėdas siejame su kūdikėlio Jėzaus gimimu. Nors paanalizavus evangelijas kyla abejonių, ar tikrai Jėzus gimė gruodžio pabaigoje ir kiek jo atėjimas į šį pasaulį yra apipintas legendomis, o kiek atitinka realius faktus. Tačiau svarbiausia ne tiksli data. Tikriausiai kiekvienam svarbiausia yra emocija, kurią išgyvename sutikdami kūdikėlio Jėzaus atėjimą. Tikriausiai kiekvienam tai yra kažko naujo, dar nepažinto pradžia. Kalėdų stebuklo laukimas gyvas kiekvieno širdyje. Žinoma, tie mūsų laukiami stebuklai skirtingi, kaip ir mes patys. Vienam stebuklas – dvasios ramybė, kitam – didesnis atlyginimas, karjera, trečiam – jo ar jo vaikų sveikata. Kiekvienam žmogui savi stebuklai. Svarbiausia, kad jie mus aplanko. Juk su Kalėdomis baigiasi vienas gyvenimo tarpsnis ir mes su naujais ketinimais, naujomis viltimis žengiame į naują. Stebuklai vyksta, tik gal ne visada mes juos pastebime arba neleidžiame sau pastebėti.

O kokios Kalėdos be eglutės. Manoma, kad kalėdinės eglutės tėvynė – Vokietija. Čia 1611 metais pirmą kartą ją papuošusi grafienė. Tradicija puošti Kalėdų eglę papilto Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje. XVIII amžiuje kalėdinę eglutę puošė jau visa Europa. Prie Kalėdinės eglės tapimo neatsiejama Šv. Kalėdų dalimi prisidėjo ir karališkoji šeima. Karalienės Viktorijos vyras, vokietis Albertas 1841 m. Kalėdas Vindzorų rūmuose nusprendė paįvairinti puošnia eglute. Jo rūpesčiu eglės atsidūrė visos Anglijos mokyklose bei kariuomenės barakuose. 
XIX amžiaus pradžioje ši tradicija atkeliavo į Rusiją.

XX amžiaus pradžioje ši tradicija paplito Lietuvoje. Pirmiausia Kalėdų eglė būdavo puošiamos dvaruose, mokyklose, bažnyčiose.

Vokietijoje užgimė ir paprotys egles puošti blizgučiais. Pasakojama, kad mažąjį Jėzų Kristų taip nuliūdino neturtingos moters namuose šventinį medį užpuolę voratinkliai, kad šis pavertė juos sidabriniais. Taigi svarbiausias vokiečių blizgutis buvo sidabrinės juostelės. Ant eglės prikabindavo ir vaisių, pyragėlių, saldainių, alavinių angelų ar popierinių, snaiges primenančių karpinių.

Elektriniai prietaisai Kalėdų eglei puošti pirmą kartą buvo panaudoti 1882 metais. Tai buvo 80-ies lempučių girliandą. Masinė elektrinių girliandų gamyba prasidėjo 1903 metais.

Tad šiandien įvairiaspalvės girliandų lemputės smagiai mirksi ant kiekvienos miesto ir miestelio Kalėdų eglės, jos smagiai striksi daugelio žmonių namuose. Tegul jos kiekvieno mūsų širdyje atgaivina kažkur vaikystėje pasiklydusį tikėjimą stebuklais, viltį, meilę viskam, kas mus supa: tiems, kurie kartu su jumis sės prie Kūčių stalo, tiems, kurie toli ir kurie tik širdimi kartu su Jumis gali būti, kuriuos pažįstame ir nepažįstame, pajuskime meilę kieme augančiam medžiui, tolimai žvaigždei ir viskam, kas mus supa.

Su Šventomis Kalėdomis ir ateinančiais 2013 –aisiais metais.