Ūminė mieloleukemija – maksimaliai personalizuoto ir modernaus gydymo pavyzdys

Balandžio 21 pasaulyje dieną minėta ūmios mieloleukemijos diena.

Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad kai kurie rizikos susirgti šia liga faktoriai yra žinomi (taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML.

ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Deja, bet retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai. Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių sumažėjimu: dusulys, galvos svaigimas, dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo labai didelis bendras silpnumas, pavojingos bakterinės, grybelinės infekcijos – dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos plaučių uždegimas ar sepsis, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar dėl mažo trombocitų skaičiaus netgi gyvybei pavojingi kraujavimai.

Ligos prognozei ir gydymo taktikai parinkti naudojami leukeminių ląstelių genetinių pažaidų tyrimai, kurie leidžia kiekvienam pacientui pritaikyti itin individualizuotą gydymą. Siekiant išgydyti pacientą skiriamas standartinis gydymas: intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o leukeminėse ląstelėse nustačius specifines genetines pažaidas kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija. Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, beveik visiems pacientams reikia atlikti alogeninę (donoro) kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantaciją. Vyresniems pacientams, kuriems intensyvus gydymas negali būti taikomas, skiriamas naujoviškas, taikinių terapija paremtas gydymas. „Itin svarbu pažymėti, kad dėl klinikinių tyrimų, vilties ar ankstyvojo vaistų prieinamumo programų bei gerėjančių vaistų kompensavimo mechanizmų mūsų pacientams prieinamas pats moderniausias ūmios mieloleukemijos gydymas, niekuo nenusileidžiantis geriausiems pasaulio hematologijos centrams“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriaus vedėjas gydytojashematologas dr. Andrius Žučenka.

Kai viena imuninė sistema išgelbsti kitą: pažangios transplantacijos galimybės

Kaulų čiulpų transplantacijos ir inovatyvus gydymas Lietuvoje leidžia išgelbėti vis daugiau ūmia leukemija susirgusių pacientų. Alogeninė (donoro) kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra esminis ir efektyviausias būdas, leidžiantis pacientams įveikti ūminę mieloleukemiją. Tai yra vienintelė transplantacijos rūšis, po kurios susidaro imuninis efektas prieš paciento piktybinę kraujo ligą. „Iš tiesų, tai skamba tarsi fantastinis scenarijus: vieno žmogaus imuninės ląstelės naikina kito žmogaus leukemiją jo organizme. Tad nenuostabu, kad šis gydymo metodas yra viena iš pačių sudėtingiausių galimų intervencijų visoje medicinoje, reikalaujanti aukščiausio lygio technologijų ir kompetencijų,– sako gydytojashematologas dr. A. Žučenka. – Svarbu paminėti, kad po transplantacijos atsiradusių komplikacijų profilaktikos ir gydymogalimybės itin tobulėja, tad reikšmingai gerėja ir mūsų pacientų išgyvenamumas bei pasveikimas. Tai leidžia mums saugiai atlikti alogenines kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas ne tik jauniems, bet ir ženkliai vyresniems, 70–75 metų pacientams, o praeitais metais sėkminga transplantacija atlikta 77 metų senjorei – tai visų laikų vyriausia pacientė per visą Lietuvos kaulų čiulpų transplantacijų istoriją.“

Gydymo komplikacijos: transplantato prieš šeimininką liga

Svarbu paminėti, kad pagrindinės šio gydymo komplikacijos yra susijusios su gilia imunosupresija, labai pavojingomis infekcijomis ir galimu organų pažeidimu. Tačiau dažniausia ir labai specifinė komplikacija yra donoro imuninės sistemos kova ne tik su leukemijos, bet ir su sveikomis paciento ląstelėmis. Tokia būklė vadinama transplantato prieš šeimininką liga, kuri gali būti labai pavojinga ar net mirtina. Būtent dėl šios priežasties paciento ir donoro imuninės sistemos turi būti labai panašios, tad tinkamo donoro paieška ir pasirinkimas bei transplantato prieš šeimininką ligos profilaktika yra viena iš pagrindinių transplantacijos dalių.

Augantys kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičiai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) komanda transplantacijas atlieka jau nuo 1999 metų, o 2024 metais atliktas rekordinis alogeninių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičius – 103. Pridėjus ir 103 autologines (paties paciento) kamieniniųkraujodaros ląstelių transplantacijas, bendras šio centro transplantacijų skaičius 2024 metais buvo 206: „Tai itin daug lyginant su bendra Lietuvos populiacija. Džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kolegomis demonstruojame vieną aukščiausių transplantacinių aktyvumų visoje Europoje, – sako gydytojas hematologas dr. A. Žučenka. – Transplantacijų planavimas bei donorų paieška, jų ištyrimas, ypač esant itin sudėtingoms klinikinėms situacijoms, didelių HOTC komandos pastangų dėka vyksta išskirtinai greitai, tad pacientai gali būti transplantuojami vos per kelias savaites – tai būtų sunkiai įgyvendinama daugelyje kitų užsienio transplantacijos centrų. Prieš 2 savaites žiniasklaidoje nuskambėjęs mūsų pacientės Mildos atvejis yra geras to pavyzdys – pacientei jau atlikta transplantacija. Būtent augantys kaulų čiulpų transplantacijų skaičiai ir modernus medikamentinis gydymas leidžia išgydyti vis daugiau ūmia mieloleukemija sergančių pacientų.“

Kaulų čiulpų donorystė: kas lemia galimybę išgelbėti gyvybę?

Svarbiausias faktorius, leidžiantis saugiai atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, yra donoro ir paciento imuninių žymenų (žmogaus leukocitų antigenų) sutapimas. Beveik visais atvejais, kai pacientui diagnozuojama ūminė mieloleukemija, iš karto pradedama ir potencialaus kamieninių kraujodaros ląstelių donoro paieška. Pirmiausia nustatomi paties paciento bei jo brolių ir seserų imuniniai žymenys. Tikimybė, kad brolių/seserų imuniniai žymenys visiškai sutaps, yra 25 procentai (tapatus donoras), 50 procentų, kad sutaps tik pusė žymenų (pusiau tapatus donoras), o likę 25 procentai– kad žymenys nesutaps. Taigi, vien genetinė tikimybė turėti tapatų giminingą donorą nėra didelė, vakarų kultūros šeimos dažniausiai nėra daugiavaikės, o donuoti kamienines ląsteles taip pat gali sutrukdyti donorų gretutinės ligos, amžius ar kitos specifinės būklės.Todėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugiausiai kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų yra atliekama naudojant negiminingų, tapačių donorų kaulų čiulpai, kurių pagrindiniai imuniniai žymenys sutampa su paciento – t.y. jie yra tarsi imunologiniai dvyniai. Pasak gydytojo, Lietuvoje apie 90 procentų atvejų randamas giminingas arba negiminingas tapatus donoras: „Imuninių žymenų įvairovė yra tokia didelė, kad kai kuriais retais atvejais tapataus donoro nerandame net ir tarp visų 40 milijonų užsiregistravusiųjų pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre. Ilgą laiką tai buvo pakankamai reikšminga problema, tačiau paskutinį dešimtmetį įprasta praktika tapo atlikti ir pusiau tapačių donorų transplantacijas.“

Tokiais atvejais dažniausiai kamienines kraujodarosląsteles donuoja vaikai savo tėvams (kadangi sūnus arba dukra visada bus pusiau tapatus savo biologinei motinai ar tėvui), retesniais atvejais tėvai donuoja savo vaikams, taip pat pusiau tapatūs broliais/seserys, o itin retais atvejais net anūkai arba antros eilės giminės. Pusiau tapačių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas saugiai atlikti leidžia nauji transplantato prieš šeimininko ligos profilaktikos metodai, kurie leidžia efektyviai sumažinti naujos, tik pusiau tapačios donorinės imuninės sistemos poveikį sveikoms paciento ląstelėms. Taip pat žinoma, kad be imuninių žymenų didelę reikšmę turi ir donoro lytis, persirgimas specifiniais virusais ir ypač donorų amžius. Daugėja duomenų, kad transplantacijų išeitys gali būti geresnės naudojant itin jauno, nors ir negiminingo donoro kamienines ląsteles, negu transplantuoti ženkliai vyresnių brolių ir seserų tapačias ląsteles.

Kitas svarbus aspektas yra kamieninių kraujodaros ląstelių donacijos laikas ir logistika – kuomet ląsteles donuoja užsienio donorai, neretai transplantaciją galima planuoti tik po 4–5 savaičių – dėl užsienio centrų užimtumo ar donorų galimybių. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai transplantacija turi būti atlikta nedelsiant, toks laikas yra per ilgas, arba esant specifinėms situacijoms gali prireikti papildomų ląstelių donacijos. Todėl itin svarbu turėti kuo didesnį Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, kadangi visas transplantacijos planavimas gali vykti itin sparčiai ir sklandžiai, HOTC komandai tiesiogiai kontaktuojant su potencialiu donoru. „Lietuvos registre, deja, yra tik kiek daugiau nei 14000 donorų, todėl itin kviečiu visus sveikus 18–35 metų žmones registruotis ir kartu kurti stebuklus bei gelbėti sergančiuosius pačiomis agresyviausiomis kraujo ligomis“, – kilniam tikslui kviečia gydytojas hematologas dr. A. Žučenka.

Daugiau informacijos apiekraujo vėžį ir kaulų čiulpų donorystę–www.bukgeras.lt.

Komunikacijos tarnyba, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos