Tyli grėsmė širdžiai: kada būtina sunerimti net jaučiantis gerai

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šios ligos dažniausiai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos per vėlai. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva ligų prevencija ir reguliarus sveikatos būklės vertinimas.

Lietuvoje taikoma ankstyvosios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų asmenims, leidžia įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius – nutukimą, rūkymą, cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – bei jų poveikį širdies funkcijai ir kraujagyslių būklei.

Kardiologės Gintarės Valterytės teigimu, itin svarbu šiuos rizikos veiksnius nustatyti kuo anksčiau ir laiku juos koreguoti, siekiant stabilizuoti jau atsiradusius pakitimus ir sustabdyti ligos progresavimą.

„Prevencija – tai investicija į ilgalaikę sveikatą, padedanti išvengti miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties. Net jei savijauta atrodo gera, yra situacijų, kai į gydytoją kardiologą būtina kreiptis. Profilaktinis apsilankymas rekomenduojamas, jei nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis ar padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Taip pat išsitirti reikėtų asmenims, kurių artimi giminaičiai yra patyrę miokardo infarktą, insultą ar mirę staiga“, – teigia G. Valterytė.

Apsilankyti pas kardiologą svarbu ir tuomet, jei žmogus rūko, turi antsvorio, patiria lėtinį stresą ar nuolat jaučia nuovargį. Ankstyvas ištyrimas leidžia laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, sumažinti miokardo infarkto riziką ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.

Kuomet reikėtų sunerimti?

Kardiologė pasakoja, kad dažniausias simptomas, kuris turėtų iš karto kelti įtarimą dėl galimo širdies kraujagyslių pažeidimo, yra krūtinės skausmas fizinio krūvio metu. Taip pat svarbūs požymiai – sumažėjęs fizinis pajėgumas ar dusulys atliekant įprastas kasdienes veiklas. Ligai progresuojant šie simptomai gali pasireikšti ir ramybės būsenoje, po valgio ar naktį.

„Kai kurie pacientai skundžiasi širdies ritmo sutrikimais ar sunkiai kontroliuojamu arteriniu kraujospūdžiu. Nors tai nėra itin specifiniai simptomai, įvertinus bendrus rizikos veiksnius galima įtarti, kad pacientui greičiausiai yra pažeistos širdies vainikinės kraujagyslės“, – teigia medikė.

Sunerimti reikėtų ir tuo atveju, jei kraujo tyrimuose nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis, ypač padidėjusi blogojo cholesterolio – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – koncentracija. Anot pašnekovės, anksčiau pasitikrinti turėtų žmonės, kurių tėvai ar broliai ir seserys patyrė miokardo infarktą arba kuriems buvo nustatyti širdies kraujagyslių pažeidimai ankstyvame amžiuje.

G. Valterytė pasakoja, kad širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai lemia įvairių rizikos veiksnių visuma.

„Prie pagrindinių priskiriami antsvoris, rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nepakankamas fizinis aktyvumas ir stresas. Miokardo infarkto ar krūtinės anginos riziką taip pat didina veiksniai, kurių negalime kontroliuoti – amžius, lytis ir genetinis paveldimumas“, – teigia gydytoja.

Siekiant sumažinti šių ligų riziką, rekomenduojama mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, maitintis sveikai ir subalansuotai. Labai svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, reguliariai judėti ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Reikėtų kontroliuoti svorį, o turint antsvorio – tikslingai mažinti kūno masę.

Taip pat būtina nepamiršti gydyti jau esamų ligų ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, skirtus arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto ir padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje gydymui.

Atliekami svarbūs tyrimai

Prevencinės programos metu atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas. Jo padidėjimas rodo lėtinį uždegimą, kuris didina kraujagyslių pažeidimo riziką.

Pacientams taip pat atliekami antropometriniai matavimai – nustatomas kūno svoris, liemens apimtis, matuojamas arterinis kraujospūdis. Neretai padidėjęs arterinis kraujospūdis pirmą kartą nustatomas būtent vizito pas gydytoją metu. Šią ligą itin svarbu diagnozuoti anksti ir laiku pradėti gydymą, kol dar nėra išsivysčiusių komplikacijų, tokių kaip širdies sienelių sustorėjimas ar insultas.

Taip pat atliekama elektrokardiograma, kurios metu galima nustatyti širdies ritmo sutrikimus bei pastebėti pakitimus, galinčius rodyti širdies vainikinių kraujagyslių užsikimšimą. 

„Mano nuomone, vienas svarbiausių tyrimų programos metu yra širdies echoskopija. Jos metu galima nustatyti įvairius širdies struktūrinius pakitimus, vožtuvų patologijas ar pastebėti sutrikusį atskirų širdies sienelių segmentų judėjimą, kas gali rodyti reikšmingus kraujagyslių pažeidimus. O atliekant kaklo kraujagyslių echoskopiją galima matyti aterosklerozinių plokštelių sankaupas, kurios padeda įvertinti bendrą aterosklerozės išplitimą organizme“, – pabrėžia G. Valterytė.
 

Ugnė Stonė