Trys Lozoraičių kartos – šimtmetis Lietuvos istorijos metų

Rugsėjo 20 d. (penktadienį) 16 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) atidaroma paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“.

Šie metai skirti diplomatams Lozoraičiams, jų Lietuvai nuveiktų darbų įprasminimui. Per Lozoraičių trijų kartų gyvenimo etapą Tėvynė patyrė tris esminius gyvavimo lūžius – valstybės sukūrimą, sovietinę okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą – visuose šios istorijos puslapiuose atsiranda Lozoraičiai su viltimi ir darbais Lietuvos labui. Paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ pasakoja ne tik apie Lozoraičius, bet ir apie viltį bei vilties diplomatiją, apie kultūros galią, tautos susitelkimą ir kelią į Lietuvos nepriklausomybę.

Ekspozicijoje pristatomi asmeniniai Lozoraičių šeimos daiktai (nuo interjero iki aprangos detalių), muziejaus rinkiniuose saugomos dovanotos Lozoraičių šeimos meno kolekcijos kūriniai. Jų pačių darytos fotografijos atskleidžia, kaip diplomatų kasdienybė persipynė su darbine veikla, kai kultūrinė diplomatija tapo tiesiog gyvenimo būdu. LRT archyvas suteikė galimybę paklausyti ir prisiminti pirmųjų prezidento rinkimų debatus. Taip pat parodos lankytojai bus kviečiami pasamprotauti apie alternatyvią istoriją, kas būtų, jei 1993 m. prezidento rinkimus būtų laimėjęs Stasys Lozoraitis.

*Diplomatų Lozoraičių šeima: Stasys Lozoraitis vyresnysis su žmona Vincenta Matulaityte Lozoraitiene ir sūnumis Stasiu (kairėje) ir Kaziu. Roma. 1977. VDU Lietuvių išeivijos institutas.*

Su Lozoraičių pavarde susijęs šimtmetis valstybės istorijos. Kelios šios šeimos narių kartos dirbo Lietuvai, rūpinosi jos klestėjimu – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (1934-1938), Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas (1940-1983) Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898-1983), Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924-1994) ir Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazys Lozoraitis (1929-2007). Juos jungė viltis gyventi nepriklausomoje valstybėje, savo darbais prisidėti prie Tėvynės gerovės.

Pirmoji Tautos atgimimo ir valstybės idėjos puoselėtojų karta – Motiejus Lozoraitis su žmona Marija. Advokatas, intelektualas, „varpininkas“ skatino viltį, jog Lietuva tikrai bus nepriklausoma ir suvereni valstybė. Jau Nepriklausomai Lietuvai dirbo jo sūnus Stasys Lozoraitis vyresnysis. Tėvų įskiepyta meilė ir pareiga Lietuvai jį suvedė su žmona Vincenta Matulaityte – visuomenininke, laikraščių leidėja, žurnaliste. Šie jauni žmonės puoselėjo viltį apie klestinčią Lietuvą, tapsiančią pilnateise Vakarų pasaulio kultūros dalimi. Jų užsidegimas dirbti savo valstybei buvo persmelktas stipraus kultūros pajautimo. Juk būtent iš kultūros išplaukia autentiška tautos ir valstybės savastis. Tokia „varpininkų“ dvasia jie auklėjo ir savo atžalas – Stasį ir Kazį – Bamo ir Pupą.

*Broliai Lozoraičiai. Priekyje stovi Stasys, automobilyje – Kazys. Roma. XX a. VDU Lietuvių išeivijos institutas*.

Sovietams okupavus Lietuvą Lozoraičiai „įstrigo“ Romoje. Dėl vienintelio tikslo – darbui diplomatinėje tarnyboje – atsidėjo visa šeima. Užmegzti asmeniniai Lozoraičių ryšiai kultūrinės diplomatijos srityje padėjo skleisti žinią apie dar pulsuojančią Lietuvos gyvastį. Lozoraičiai tapo simboliu, kaip su nepalaužiama dvasia atstovauti Lietuvos laisvės bylai laisvajame pasaulyje.

1992 m. Stasys Lozoraitis jaunesnysis sugrįžo jau į nepriklausomą Lietuvą ir 1993 m. kandidatavo į Prezidento postą. Tai buvo pirmi rinkimai Lietuvos istorijoje, kuomet prezidentą rinko visa tauta. Stasys Lozoraitis 1993 m. rinkimų kampanijos metu kalbėjo: „Aš Lietuvai dirbu keturiasdešimt metų. Aš nieko kito nedariau: aš nebuvau svetimos valstybės pilietis, aš neturėjau svetimos valstybės paso, aš neprisiekiau svetimai valstybei, aš netarnavau svetimoms valstybėms. Mano tėvai ir aš gimėm su lietuvišku pasu ir tokie likom iki šios dienos.“

Parodą lydės kuratorių parengta knyga, kuri liudija visos Lozoraičių šeimos diplomatinę veiklą bei kultūrinės diplomatijos ir ryšių su menininkais dėka surinktus meno kūrinius.

Netrukus bus paskelbta parodą lydinčių renginių, ekskursijų programa. Sekite informaciją www.ciurlionis.lt arba muziejaus FB paskyroje CiurlionioDailesMuziejus

Parodos kuratorės: dr. Asta Petraitytė-Briedienė, dr. Iveta Dabašinskienė, Kristina Liepinaitė, Kristina Stankaitė

Parodos organizatorius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Parodos architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė

Leidinio sudarytoja dr. Raimonda Norkutė

Parodos ir leidinio dizaineris Jonas Vaikšnoras

Pagrindinis informacinis partneris LRT plius

Projekto rėmėjai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje

Projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno technologijos universiteto biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus

Dėkojame eksponatus ir medžiagą skolinusiems: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutui, Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Kauno technologijos universiteto bibliotekai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Lietuvos aviacijos muziejus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrui-muziejui, Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro krašto muziejui, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus, Švietimo istorijos muziejui, Raseinių rajono Nemakščių seniūnijai, Dainai Lozoraitis, Fotografui Pauliui Lileikiui, fotografui Romualdui Požerskiui, fotografui Jonui Staseliui, fotografui Vladui Ščiavinskui, Saulei Kriaučiūnei, Aurelijai Rukšaitei ir Vladui Rukšai, Liudai Sabaliauskienei, fotografo Algirdo Sabaliausko žmonai, Gerutai Paleckytei, fotografo Vladimiro Gulevičiaus žmonai, Miriam Meras, grafiko Žibunto Mikšio žmonai, Nelly Kasiulis, Maria Pałasińska, Andriui Petkevičiui.