„Ar žinot tokią vietą, kur paminklai būtų statomi velniams, raganoms ir laumėms? Aš žinau vieną, tiesa, ją pažįstu kaip penkis savo pirštus, nes pati esu iš čia kilusi, – Facebook paskyroje rašo Julija Ru. – Šį klausimą su šelmiška šypsena veide man mestelejo mama. Susimąsčiau, juk išties būtų keista pamatyti tokias skulptūras pilkoje miesto gatvėje. Gal iš pasipiktinimo net peticiją koks nors teisuolis suorganizuotų? Visada žinojau, kad gimiau ir užaugau ypatingoje vietoje – Kuršių krašte, apsupta miškingų kalvų, pilnų pagonybės ženklų. Pavyzdžiui, žiemą slidinėdavom nuo Raganų kalno, vasarą maudydavomės Laumių ežere, vaikystėje lekiant mišku po dienos prie Platelių ežero baugu būdavo pravažiuoti pro šešėliuose skendintį Velnių kalnėlį, žymusis Apuolės piliakalnis pribloškia gamtos didybe ir stipria energetika, o runomis paženklinti akmenys, vis dar stūgsantys miškuose, nėra jau tokia retenybė. Gamta, miesteliai ir kaimai, žmonių gyvenimas vis dar turi šį mistinį senovės baltų kultūrą menantį dvelksmą ir kaskart tą pajutusi išgyvenu džiaugsmą – žinau, kad esu namie. Atsižvelgiant į tai, nenuostabu pamatyti skulptūras vidury Barstyčių kaimo galingosioms mitinėms būtybėms.Šiais metais mano gimtieji Barstyčiai – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021.“
Bendruomenės pirmininkė Ramunė Petreikienė su autoriais
Ieškantiems raganoms, velniams ir laumėms sukurtų skulptūrų primename – balandžio 10 d. Barstyčiai atidengė Mažosios kultūros sostinės Klaipėdos apskrityje renginių ciklo „Mitologijos ženklai Barstyčių žemėje“ skulptūras-simbolius: velnią, laumę ir raganą.
„Rajone dar neteko to matyti. Įdomi ir originali idėja. Kraštiečių rankos tai sukūrė. Kviečiu kiekvieną apsilankyti Barstyčiuose, šios seniūnijos apylinkėse, kuršių žemėje ir pajausti tikrą mitologiją“, – ragina Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.
Kaip sako Barstyčių kaimų bendruomenės pirmininkė Ramunė Petreikienė, pati Barstyčių žemė padiktavo mitologinę renginių ciklo kryptį, simbolių pasirinkimą. Gražiausios Barstyčių vietos apipintos legendomis ir padavimais.
Skulptūromis pasigrožėti miestelio centre bus galima visus metus.
Skulptūrų autoriai – kraštiečiai, menininkai Antanas Jankauskas, Augustinas Kluoda, Linas Nikartas. Jų pačių teigimu, skulptūras sukurti padėjo meilė savo gimtajam kraštui, pasiaukojimas ir atsidavimas.
Iki šių skulptūrų-simbolių pastatymo taip pat nuveikta nemažai darbų, kad Barstyčiai skambėtų, kaip Mažoji kultūros sostinė.
Tiesa, karantinas stipriai diktuoja savo sąlygas. Kadangi šiuo metu negalima organizuoti renginių, kuriuose buriasi žmonės, tad orientuojamasi į miestelio puošimą: įvažiavimai į Barstyčius papuošti Mažosios kultūros sostinės vėliavomis, pagrindinių gatvių gyvenamųjų namų ir įstaigų langai papuošti verpstėmis su užrašu „Barstyčiai – mažoji kultūros sostinė 2021“. Kiek vėliau, pagerėjus orams, miestelis dar bus papuoštas kitomis mitologinėmis puošmenomis. Taip pat sukurta Barstyčių meno tarybos grupė, rašyti projektai finansavimui gauti, ieškota rėmėjų, atlikta daug derinimo darbų.
Taip pat primename, kad didžiausias Lietuvos akmuo yra įsitaisęs Barstyčiuose. Jis taip ir vadinamas Barstyčių akmeniu. Jo ilgis 13,4 metro, plotis 7,5 metrai ir aukštis 3,6 metro aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria apie 680 tonų. Šis akmuo buvo aptiktas 1957 metais melioruojant laukus.
Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.
Parengė Karolina Baltmiškė
Barstyčių bendruomenės nuotr.
