Tradicija, atgimstanti naujai: laiškas iš dvaro

Šį rudenį keliaukite po Lietuvos dvarus, o nukeliavę siųskite „Laišką iš dvaro“ – dalinkitės įspūdžiais su kitais. Geras akimirkas verta įamžinti – jas norisi prisiminti!

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija organizuoja žaidimą-akciją „Laiškas iš dvaro“, ir dar kartą kviečia aktyviai lankytis ir pažinti Lietuvos dvarus. Įamžintomis kelionių po Lietuvos pilis ir dvarus akimirkomis keliautojai kviečiami dalintis – tegul paveldo atradimai pilyse ir dvaruose bus pastebėti! Kaip ir kiekviename žaidime, aktyviausių dalyvių laukia prizai.

Lietuvos pilys ir dvarai, istoriniai pastatai ir senove dvelkianti aplinka – tai viliojančios kelionių po Lietuvą kryptys, vietos, kuriose galima lankytis vėl ir vėl. Atraskime praeities dvelksmo ir išskirtinės auros paveldo objektus – pirmąkart arba iš naujo. Juk pažinti čia galima itin daug – dvarų estetiką, architektūrą, aplinką, parkus, tradicijas, papročius, senąsias vertybes…

Tvarios ateities link

Dvarų ir pilių aplinkoje dažnai stebime ugdomą ir puoselėjamą gyvenimo harmonijoje su gamta stilių. Paveldo objektai dažnai yra kaimiškose vietovėse, supami nuostabaus kraštovaizdžio. Tiesa, didmiesčiuose ir aplink juos taip pat galima atrasti daug pilių ir dvarų, ir paprastai kiekvieną jų supa žaliuojantys parkai. Dvaro aplinkai visuomet būdavo skiriamas didžiulis dėmesys, ji itin prižiūrima ir puoselėjama.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas sako, kad kultūros paveldas yra tvarus, bet kartu jis ir labai pažeidžiamas – reikalauja daug dėmesio, priežiūros, kartu žinių, atsidavimo, kad kultūros vertybes galėtume sutvarkyti ir taip jas išsaugoti ateičiai.

Paveldo pastatai tarnavo jau šimtus metų ir šiandien suprantame, kaip svarbu, kad jie tarnautų dar daugelį metų. Svarbu ieškoti ir atrasti, kokie su paveldu susiję sprendimai gali vesti geresnės žmonijai ir planetai ateities link. Šiandien dėl klimato krizės daugybės paveldo objektų išlikimui yra iškilęs pavojus. Tačiau taip pat suprantama, kad išties paveldo išsaugojimo link ir klimato krizės sprendimo link didžia dalimi veda tas pats kelias.

Kaip dalyvauti projekte „Laiškas iš dvaro“

Atvykę į dvarą ar pilį, paieškokite, kas būtent jums daro didžiausią įspūdį, yra didžiausias atradimas ar įkvėpimas, labiausiai nustebina ar sužavi. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija kviečia visus šiuos įspūdžius įamžinti dar vienu puikiu būdu – parašant laišką iš dvaro.

Norinčius dalyvauti žaidime kviečiame svetainėje lietuvos.dvarai.lt pasirinkti norimą dvarą, arba susidaryti maršrutą po pilis ir dvarus, o apsilankius – rašyti ir siųsti laiškus. Tai galima daryti keletu būdų. Laiškus iš dvaro galima rašyti ranka, kūrybingai apipavidalinti, – galbūt jūsų laišką papuoš augalo šakelė, antspaudas ar nedidelis piešinys. Taip pat interneto svetainėje galima rasti jau paruoštų blankų, juos galima parsisiųsti ir atsispausdinti. Parašytus laiškus Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai galima siųsti paprastu arba elektroniniu paštu.

Galima rašyti ir virtualų laišką iš dvaro (nuorodą rasite svetainėje lietuvos.dvarai.lt , taip pat laiskas.dvarai.lt ), dalintis gražiausiomis dvaruose padarytomis fotografijomis ir atradimais. Dalindamiesi socialiniuose tinkluose būtinai žymėkite: #laiskasisdvaro.

Daugiausiai dvarų aplankiusius ir įdomiausių, išskirtiniausių laiškų autoriams apdovanoti Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skirs prizus.

Senosios laiškų rašymo tradicijos

Ranka rašytų laiškų tradicija – žavi, su tuo sutiktų daugelis tų, kurie patys yra rašę ir gavę laiškų. Išties įdomūs laiškai neretai būdavo siunčiami iš dvarų, dažnai ant puošnaus popieriaus, dailiai surašyti, o jų tekstuose netrūkdavo įmantrių formuluočių.

Laiškais nuo seno buvo perteikiami patirti įspūdžiai, išdėstomi apmąstymai, juose atsispindėdavo įvairiausių nuotaikų paletė ir būdavo išsakomi giliausi jausmai. Kaip vis dėlto skiriasi rašytinis žodis nuo spausdintinio, ar kitų išraiškos būdų… Jį skaitome su tam tikra atida, skaitome ne tik kas parašyta, bet ir „tarp eilučių“.

Dalinimasis, pasikeitimas įžvalgomis ir patirtimi

Š.m. rugsėjo 14 d. Renavo dvare Mažeikių rajone įvyko projekto renginys „Laiškas iš dvaro. Tvarus paveldas“. Susirinkusieji klausėsi dvarų tyrinėtojos ir architektūros istorikės dr. Dalės Puodžiukienės pranešimo apie medinės architektūros dvarų paveldą tvarumo kontekste, VU Istorijos fakulteto prodekanas, docentas dr. Salvijus Kulevičius kalbėjo apie verslo ir dvaro vaizdinių sąveikas XXI a. Lietuvoje. Renginio svečiams taip pat buvo pristatytas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamas projektas „Laiškas iš dvaro“. Įdomią programą vainikavo pasivaikščiojimas po Renavo dvaro erdves lydint Renavo dvaro sodybos-muziejaus direktoriui Deividui Makavičiui ir muziejininkei Nomedai Vėlavičienei, kurių išsamūs pasakojimai leido tiek daug sužinoti apie šį puikų dvarą.

Kelionės po Lietuvos dvarus įkvepia, čia sužinoma ir patiriama naujų dalykų apie tai, kas sena – mūsų visų istoriją ir paveldą. Mes visi susiję su savo praeitimi ir ji yra pagrindas mūsų ateičiai.

Keliautojų po Lietuvos dvarus atradimai reikšmingi ir paveldu besirūpinantiems, jo puoselėtojams. „Laiško iš dvaro“ forma skatinamas dalinimasis, pasikeitimas patirtimi ir įžvalgomis, matymo rakursais. Visa tai, ryšys, išraiška, nuomonės ir įspūdžių perdavimas vieni kitiems išties prasmingas, jis skatina didesnį supratimą, padeda atrasti, kuo paveldas ypatingas ir svarbus visiems.