Tomas Trimailovas: geriau dirbti mėgstamą darbą šiek tiek toliau negu nemėgstamą arti namų

Mykolo Romerio universitete teisės ir policijos veiklos studijas baigęs Tomas Trimailovas šiuo metu dirba Lietuvos policijoje, eina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininko pareigas. Kaip teigia jis pats, geriau dirbti mėgstamą darbą šiek tiek toliau, negu nemėgstamą arti namų.

Trumpai papasakokite apie save: kuo domitės, galbūt turite hobį?

Esu ramaus būdo, bet mėgstu išbandyti naujoves. Laisvalaikiu mėgstu būti gamtoje. Man patinka kelionės, žygiai. Buvimas gamtoje man yra neatsiejamas nuo fotografijos, visuomet bandau perteikti gamtos grožį fotografijose, taip, kaip matau aš. Tiesioginiame darbe tenka nemažai fotografuoti, tačiau kriminalistikoje naudojami fotografijos metodai labai skiriasi nuo meninės fotografijos. Pastebėjau, kad sujungus meninę fotografiją ir kriminalistinę išeina visai neblogas darinys, kurį pritaikau mokydamas fotografijos pagrindų policijos pareigūnus. Hobių mes visi turime laibai įvairių. Kai kurie yra laikini, tačiau fotografija yra ta veikla, kuri mane lydi visur ir visada.

Ką studijavote MRU ir kodėl pasirinkote būtent šias studijas?

Mano studijų procesas buvo neįprastas. Baigęs vidurinę mokyklą pirmiausia įstojau į Klaipėdos policijos mokyklą ir ten įgijau profesinį išsilavinimą. Baigus policijos mokyklą mane paskyrė į rajono komisariato areštinės postinio pareigas. Tada pagalvojau, kad tikrai sugebėčiau daugiau negu visą pamainą stumdyti metalinių durų skląsčius, dalinti maistą bei vesti į pasivaikščiojimo kiemą areštinėje laikomus asmenis. Taigi, po pusės metų jau sėdėjau MRU auditorijoje.

Studijavau teisę ir policijos veiklą tuometiniame Viešojo saugumo fakultete, Kaune. Tada profesinę mokyklą man užskaitė kaip pirmą kursą ir pavyko iš karto įstoti į Teisės ir policijos veiklos studijų programos antrąjį kursą. Kadangi savo ateitį po studijų siejau su policija, tiksliau, su kriminaline policija, dėl studijų programos pasirinkimo neturėjau jokių abejonių.

Kaip vertinate Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją? Ar studijos atitiko poreikius?

Viešojo saugumo akademiją (VSA) vertinčiau aukščiausiu balu. Pirmiausia dėl požiūrio į studentą kaip į partnerį ar būsimą bendradarbį. VSA dėstytojai visuomet stengiasi studentui perteikti savo turimas žinias, patarti, motyvuoti. Manau, kad mano studijos tikrai atitiko poreikius.

Studijuodamas gavau labai daug informacijos, kurią pritaikiau savo darbe. Esu girdėjęs tokį posakį, kad „universitete dėstoma teorija skiriasi nuo realybės“, tačiau aš galvoju priešingai. Mano manymu, teorija ir praktika papildo viena kitą. Juk negalime atlikti praktinių užduočių nežinodami teorinės pusės. Be to, gyvenimui judant į priekį, kai kurie praktiniai aspektai palaipsniui keičiasi, o tam tikri teoriniai dalykai lieka nepakitę.

Dabar akademijoje padaugėjo studijų programų, todėl studijos pasidarė dar lankstesnės ir kiekvienas studentas gali pasirinkti studijų programą, nukreiptą į norimą specializaciją.

Kaip tapote tuo, kas esate dabar? Kokia buvo Jūsų kelionė?

Viskas prasidėjo dar mokykloje. Kadangi turėjau giminių, dirbančių policijoje, policijos „virtuvę“ mačiau iš gana arti. Dar besimokydamas mokykloje galvojau apie savo ateitį policijoje. Kaip minėjau anksčiau, karjerą pradėjau areštinėje. Baigęs studijas MRU pradėjau dirbti rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Darbas nebuvo lengvas, tačiau įdomus. Policijoje būdamas naujoku susidūriau su įvairiais iššūkiais, bet viską atpirkdavo žmonių džiaugsmas, kai jie atsiimdavo surastus daiktus, o įtariamasis išvykdavo „atostogų“ į pataisos namus.

Dirbdamas tyrėju vykdavau į nusikaltimo vietas ir atlikdavau pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus – nuo įvykio vietos apžiūros iki liudytojų apklausų, poėmių ar kratų. Tirdamas nusikaltimus betarpiškai bendraudavau su kriminalistinių tyrimų specialistu. Sudėtingesnes įvykio vietas apžiūrinėdavome kartu, pasitardami kur ir kokių pėdsakų galima surasti, bei kaip nustatyti įtariamąjį. Palaipsniui pats susidomėjau kriminalistikos mokslu ir pasitaikius galimybei tapau Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyresniuoju specialistu, tada to paties padalinio vyriausiuoju specialistu ir galiausiai vadovu. Ėmiau bendrauti su kaimyninių apskričių kriminalistinių tyrimų padalinių vadovais, darbuotojais bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro darbuotojais. Šiuo metu vykdomas Šiaulių ir Telšių apskričių sujungimo eksperimentas, todėl dirbame Šiauliuose kartu su Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos darbuotojais.

Dirbant Šiauliuose atsirado naujų veiklos sričių. Čia prisidedu prie policijos pareigūnų mokymo. Šiauliuose įvykio vietos apžiūros subtilybių mokosi didžioji dalis Lietuvos kriminalistinių padalinių darbuotojų, o nesudėtingų įvykio vietos apžiūros veiksmų mokosi dauguma Šiaulių ir Telšių apskričių policijos pareigūnų.

Su kokia nuotaika ryte keliatės ir einate į darbą? Ar Jums patinka tai, ką darote?

Mano gyvenamoji vieta yra gana toli nuo darbo vietos. Turbūt tai didelis minusas tarp pliusų mano darbe. Manau, kad geriau dirbti mėgstamą darbą šiek tiek toliau, negu nemėgstamą arti – ryte nėra sunku keltis ir vykti į darbo vietą. Mano darbo specifika yra tokia, kad kartais nežinau, kur tą dieną atsidursiu ir ką veiksiu. Didžioji dalis rimtesnių darbų yra planuojami, tačiau pasitaiko ir neplanuotų. Yra buvę atvejų, kai atvykstu į darbą ryte eilinei dienai kabinete ir išvykstu į kitą Lietuvos pusę. Grįžtu iš įvykio vietos vėlai naktį, o į namus tik paryčiais. Tada viena–dvi valandos miego ir atgal į naują darbo dieną tarnyboje.

Papasakokite apie kriminalistinių tyrimų specialisto profesiją – kokia yra kasdienė rutina?

Svarbu nepainioti – kriminalistas ir kriminalistinių tyrimų specialistas nėra tas pats. Kriminalisto sąvoka yra platesnė. Paprastai kriminalistais vadiname specializuotų kriminalinės policijos padalinių (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Ekonominių nusikaltimų tyrimo, Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybų darbuotojus.

Kriminalistinių tyrimų padaliniai šiuo metu yra atskiri savarankiški padaliniai. Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnyboje yra du skyriai. Vienas skyrius budi pagal sudarytą grafiką ir 24/7 pasiruošęs operatyviai išvykti į įvykio vietą. Kito skyriaus darbuotojai atlieka įvairių objektų (daktiloskopinius, trasologinius, nešaunamųjų ginklų, ekonominius, informacinių technologijų ir kt.) tyrimus.

Į įvykio vietas visada vyksta nemažiau kaip du darbuotojai, todėl į budėjimo grafikus yra įtraukiami ir objektų tyrimus atliekantys specialistai. Įvykus nusikaltimui pirmiausia siunčiami reagavimo skyriaus pareigūnai. Jie įvertina situaciją ir, jeigu įvykis rezonansinis, padarytas sunkus nusikaltimas arba įvykio vietos apžiūrai reikia specialių žinių ar priemonių, informuoja budėtoją. Tada budėtojas siunčia kriminalistinių tyrimų padalinio darbuotojus. Priklausomai nuo to, kur yra įvykio vieta, kelionė į ją gali trukti iki 2 val.

Mūsų aptarnaujama teritorija yra nuo Raseinių iki Mažeikių rajono. Specialistai atvykę apžiūri įvykio vietą. Pagal įvykio pobūdį pasirenka, kokias technines priemones panaudoti. Apžiūros metu fiksuojami įvairūs objektai ir pėdsakai, pagal kuriuos galima identifikuoti įtariamąjį. Taip pat nustatomos įvairios nusikaltimo padarymo aplinkybės. Įvykio vieta, pėdsakai ir objektai fotografuojami laikantis kriminalistinės fotografijos taisyklių. Pėdsakai imami vadovaujantis konkrečių pėdsakų paėmimo metodika. Tada pakuojami paimti objektai, daroma nuotraukų lentelė ir viskas aprašoma apžiūros protokole.

Tiesiogiai su nusikaltėliais retai susiduriame. Kai mes atvykstame, jie būna arba jau sulaikyti, arba pasišalinę. Paprastai mes apžiūrime sunkių, labai sunkių ir rezonansinių nusikaltimų, t. y. nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, didelės vertės turto vagysčių, seksualinių nusikaltimų įvykio vietas..

Gana dažnai vykstame apžiūrėti eismo įvykio vietas, kuriose žuvo arba sunkiai sužaloti žmonės bei yra neaiškios įvykio aplinkybės. Apžiūrėdami eismo įvykių vietas fiksuojame įvykio aplinkybes ir įvairius pėdsakus, pagal kuriuos vėliau nustatomos eismo įvykio priežastys bei kaltininkai. Juk tai, kad įvyko eismo įvykis, visiems yra akivaizdu, tačiau tam, kad nustatytume jo priežastis, reikia įdėti nemažai darbo.

Ar galite papasakoti plačiau apie kriminalistinius tyrimus – kokios kvalifikacijos asmenys juos atlieka?

Pagrindinė kriminalistinių tyrimų įstaiga yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras Vilniuje. Ten dirba įvairių sričių specialistai. Paprastai jie yra ne teisininkai, o tam tikrų mokslinių-techninių sričių atstovai: chemikai, biologai ir informatikai ir kt.

Specialistai, dirbantys apskričių centruose, paprastai yra teisininkai. Nemaža dalis jų yra baigę ir MRU. Tam, kad galėtų atlikti objektų tyrimus, jie papildomai mokosi, stažuojasi, o įgiję pakankamą žinių bagažą laiko egzaminą ir Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) sudaryta specialistų kvalifikavimo komisija suteikia tam tikros srities specialisto kvalifikaciją, suteikiančią teisę atlikti objektų tyrimus ir pateikti specialisto išvadas. Kiekvienos srities tyrimui atlikti reikalingas atskiras leidimas, kitaip tariant, atskiras leidimas įvykio vietos apžiūrai, atskiras – daktiloskopiniam ar informacinių technologijų tyrimui ir t. t.

Su kolegomis esame diskutavę apie tai, kokios charakterio savybės reikalingos dirbant kriminalistinių tyrimų srityje. Per savo praktiką pastebėjome, kad mūsų darbe sunku tiems, kam patinka nuolatinis veiksmas, reikalingas adrenalinas. Dirbant įvykio vietoje laikas paprastai neribojamas, galima dirbti nuo kelių valandų iki kelių dienų, tačiau privalome iš tos vietos „išpešti viską, kas įmanoma“. Taip pat privalome mąstyti šaltu protu ir nepasiduoti emocijoms.

Dirbdami įvykių vietose prisižiūrime įvairių vaizdų: sudarkytų kūnų, yrančių lavonų, mirusių mažamečių. Tuos vaizdus paprastai papildo ir atitinkami kvapai. Dirbdamas privalai prie to įprasti arba mokėti nuo visko atsiriboti. Būna situacijų, kai dėl vaizdų ir kvapų į patalpas nesiveržia nei reaguojantys pareigūnai, nei medikai, tada pasiraitoję rankoves darbo imasi kriminalistinių tyrimų specialistai.

Kokia yra nusikaltėlių psichologija, kokie metodai pasitelkiami atliekant apklausas?

Kriminalistinių tyrimų specialistai patys neatlieka liudytojų ar įtariamųjų apklausų, tačiau tyrėjas, atlikdamas apklausą, gali pasikviesti kriminalistinių tyrimų specialistą, kad jis paaiškintų tam tikrus dalykus ar aplinkybes, apie kurias pasakoja apklausiamas asmuo.

Įtariamieji dažnai yra linkę meluoti ir slėpti nusikaltimo aplinkybes, siekdami išvengti atsakomybės. Dėl šios priežasties tyrėjas kritiškai vertina įtariamojo atsakymus, stebi jo reakcijas į užduodamus klausimus.

Yra įvairių apklausos taktinių metodų. Kurį metodą pasirinkti, tyrėjas sprendžia atsižvelgdamas į įtariamojo asmenybę, jo psichologines savybes, kriminalinę patirtį ir pan. Apklausos metu kartais vyksta žaidimas, kuris kurį pergudraus.

Papasakokite įsimintiniausią atvejį Jūsų karjeroje – galbūt kas nors nudžiugino arba nuliūdino?

Įsimintinų įvykių yra nemažai ir labai sunku pasakyti, kuris buvo pats įsimintiniausias. Labiausiai į atmintį įstringa nusikaltimai žmogaus gyvybei ir apžiūros, kurių metu pavyksta pritaikyti netradicinius metodus ir priemones.

Paprastai žiniasklaida nušviečia gražiąją nusikaltimo tyrimo pusę. Kartais žiniasklaidos straipsniuose perskaitome, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, policija netrukus sulaikė įtariamąjį, uždarė jį į areštinę ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta ir romantiška. Mes įtariamojo nustatymą matome šiek tiek iš kitos pusės. Iš tos purvinosios pusės, kuri dažnai nepatenka į viešumą ir jos nematyti tyrimo byloje.

Turbūt įsimintiniausias įvykis buvo prieš kelerius metus. Viename iš Lietuvos rajonų buvo nužudytas žmogus. Tai buvo penktadienio popietė ir laikas „kapsėjo“ ne mūsų naudai. Kadangi įtariamasis buvo ginkluotas ir pavojingas, jo ėmėsi ieškoti labai gausios policijos pajėgos. Po kiek laiko iki pamatų sudegusiame pastate buvo rastas neatpažįstamai sudegęs žmogaus kūnas. Policija turėjo duomenų, kad tai ieškomo įtariamojo kūnas, tačiau šią versiją reikėjo patvirtinti. Sudegusio žmogaus tapatybę galima nustatyti tik tiriant DNR. Negana to, šis tyrimas atliekamas gan ilgai net ir darant skubos tvarka, o DNR tyrimui mėginiai iš kūno yra imami autopsijos metu. Veikti reikėjo neatidėliotinai, nes, kaip minėjau, vyko intensyvi įtariamojo paieška ir, norint atšaukti pajėgas, būtinas įtariamojo tapatybės patvirtinimas. Tada prireikė specialistų ir tyrėjų išmonės bei kūrybiškumo. Toliau įvykiai klostėsi kaip detektyviniame filme. Mums kilo mintis įvykio vietoje iš kūno paimti mėginius DNR tyrimui, tada paimti įtariamojo giminių lyginamuosius DNR pavyzdžius ir nustatyti tapatybę pagal giminystės ryšį. Kadangi nebuvo galimybės taip ilgai laukti, teismo medicinos ekspertas reikalingus mėginius (kraujo, minkštųjų audinių ir dalies kaulo) paėmė įvykio vietoje. Tuo pačiu metu iš namų į darbo vietas Kriminalistinių tyrimų centre sugrįžo tyrėjai, atliekantys DNR tyrimus, o tyrėjai, dirbantys įvykio vietoje, paėmė įtariamojo giminių lyginamuosius DNR pavyzdžius. Kadangi įtariamojo paieškoje dalyvavo ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir VSAT sraigtasparnis, į mūsų „operaciją“ įsitraukė ir jie. Taigi, iš kūno paimtus mėginius „Aro“ pareigūnai su VSAT sraigtasparniu nugabeno į KTC. KTC Biologinių tyrimų skyriaus tyrėjai neatidėliodami atliko lyginamąjį DNR tyrimą ir jau po kelių valandų buvo patvirtinta įtariamojo tapatybė. Taigi, pasitvirtino teiginys, kad dirbant komandoje nėra neįmanomų dalykų.

Ko palinkėtumėte studentams, kurie planuoja prisijungti prie MRU?

Jeigu jus traukia darbas policijoje, nedvejodami rinkitės studijas MRU. Studijos jums tikrai neprailgs, o baigę jas įsiliesite į policijos gretas. Gerų specialistų nuolat reikia įvairiuose policijos padaliniuose, todėl tikrai rasite sau tinkamą sritį ir joje įsitvirtinsite.