Šiandien buvo literatų klubo „Strėva“ dešimtmečio minėjimas ir naujojo ketvirtojo almanacho „Saulėtekio toliai“ pristatymas. Tai mūsų klubo tradiciniai renginiai, nes knygą jau pristatėme Literatūros ir meno muziejuje susitikime su savo draugais iš kitų respublikos literatų klubų. Mes tokiais renginiais didžiuojamės ir jų laukiame.
Kas tie toliai?
Toliai – tai visos mūsų viltys, kurios rusena kiekvieno literato širdyje, ir tikimės, kad atsiras nauji polėkiai ir naujos eilės, kurias bus galima pateikti visuomenei artimiausiu laiku.
Mūsų literatų klubo nariai, kuriuos jūs matote šiandien, yra brandaus amžiaus, skirtingų išsilavinimų, skirtingos gyvenimo patirties. Galbūt todėl mūsų kūryba labai skiriasi, galbūt todėl gvildename skirtigas temas. Jaunimo labai trūksta, jie nedrąsiai skinasi kelią šioje srityje. Baigia mokyklą ir „išskrenda“, o išskridusį paukštį yra labai sunku susigrąžinti į gimtuosius kraštus, turint mintyje tai, kad kitą kartą jaunimas yra paviliojamas ir didesnių materialinių vertybių nekūrybinėje sferoje.
Tokie renginiai, aš labai tikiuosi, padeda mūsų kartoms suartėti. Renginio pradžioje, kaip matėte, dalyvavo dviejų mokyklų atstovai: meno mokyklos saksofonistai, „Versmės“ gimnazijos mokiniai skaitė mūsų autorių kūrybos literatūrinę kompoziciją. Tai gražus ryšys, siejantis vyresniuosius su jaunimu.. Malonu matyti, kad senjorai, brandaus amžiaus literatai, nuoširdžiai priima tas nedideles klaideles, kurios pasitaiko dėl skaitovų jaudulio. Tenka apgailestauti, kad mūsų susitikimai su jaunaisiais dažnai tuo ir baigiasi. Komercializacijos laikas palietė bemaž visus gyventojų sluoksnius ir mes taip pat matome, kad kai kurie moksleiviai, kurie lanko meno, muzikos mokyklas, mokosi šokių ar dainavimo meno, pasiekia kur kas didesnių rezultatų, arba kitaip pasakysiu, jie yra labiau pastebimi, o tie, kurie kuria poeziją ir prozą, lieka tik tarp mokyklų sienų arba tik vienas kitas išleidžia savo knygelę..
Manyčiau, kad tai yra ir auklėjimo, ir visuomenės socialinės problemos. Šiandien rašytinį žodį pakeitė vadinamos „muilo operos“, kurios populiarios televizijos ekranuose.
Vykdomas projektas TAPK "Tu ir aš – kartu mes galia". Mokyklose pastaruoju metu ryški tendencija – mokinių mažėjimas, kaip vienas savivaldybės meras pasakė – sodybų tuštėjimo laikas. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad visi keliai veda tik ne į Romą, o kažkur toliau, kur mes dar nesuvokiame arba čia likę nenorime daug ko matyti dėl paprasčiausio pasyvumo. Susitaikę su šia padėtimi tikimės, kad kažkas už mus išspręs visus klausimus. Tad ir situacija tokia. Ne vienerius metus dirbu mokykloje, matau ir mokinių problemas, ir tėvų. Žinau, nuo ko jos prasideda, žinau, kur šių problemų šaknys, nes ir mano dukros išvykusios studijuoti ir dirbti į užsienį.
Mes turime labai gražią tradiciją, kai kiekvienų metų pabaigoje susitinka jaunieji kūrėjai ir mūsų senjorai. Taigi lapkričio trisdešimtą dieną Literatūros ir meno muziejuje vyks toks tradicinis renginys. Elektrėnų savivaldybės mokyklų moksleiviai skaitys savo kūrybą, kurios klausysis ir vertins ne tik gausus mūsų vyresniųjų literatų būrys, bet bus ir svečių. Kas jie, palieku netolimai ateičiai ir kviečiu apsilankyti, kad galėtumėte įsitikinti, kad mus aplanko labai garbūs ir žinomi Lietuvoje asmenys, kurių buvimas papuošia kiekvieną renginį.
Esu įsitikinusi, kad tokių renginių reikia daugiau, kad tai padėtų suvienyti ir jaunimą, ir mūsų brandesnio amžiaus žmones. Taip pat mums yra svarbus ir charakterių suderinamumo klausimas, bet be kai kurių ginčų ir svarstymų nebūtų pažangos, ir tai leidžia mums pamatyti mūsų ateitį, nors ir labai trapią šiandieninėje situacijoje.. Bet mūsų ateitį.
R. Špėlis
Nuotraukos iš vakaronės
Elektrėnų bibliotekoje
