Telšių bibliotekoje Genovaitės Gustytės knygos „Septynios esatys“ sutiktuvės

Knyga „Septynios esatys“ – tai poetės Genovaitės Gustytės daugelio metų kruopštaus kūrybinio darbo rezultatas.

Poetė savo kūryboje išlieka intravertė, eilėraščiuose dominuoja monologas, potekstė, filosofinė meditacija. Per problemišką situaciją, intelektualią dvasinę įtampą siekiama reikšmingos harmonijos, per aštrius prieštaravimus, svyravimus skverbiamasi gilyn į esmę.

G. Gustytei būdingas eleginis stilius, pasireiškiantis ne atskirais vaizdiniais, o netekimo kažko svarbaus apmąstymu, aistrų nutildymu ir vienišumo išgyvenimu.

Knygą SEPTYNIOS ESATYS sudaro septyni skyriai. Juos visus sieja autorės apmąstymų procesas, siekimas paaiškinti svarbiausius būties klausimus: kas yra gyvenimas; ką galima pažinti; kas yra tiesa, laimė, laisvė, harmonija?

…įrėminti erdvėj

įkalinti laike

vis repetuojam

Amžinybės šokį…

G. G.

Genovaitė GUSTYTĖ gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, Mildagės kaime, gausioje, bet darnioje šeimoje. Baigusi Luokės vidurinę mokyklą, įstojo į Juozo Miltinio aktorių paruošimo studiją (prie Panevėžio dramos teatro).

„Mama nieku gyvu nesutiko, kad nesirenku „normalios“ profesijos, nes mokiausi labai gerai, galėjau įstoti bet kur. Bet man reikėjo tik į teatrą, tik į Panevėžio – pas legendinį Juozą Miltinį. Ir išvažiavau į Miltinio studiją, tiesiog pabėgau iš namų… Nebuvo lengva… Bet Avinas (toks mano Zodiako ženklas) turi išgyventi ir sunkiomis sąlygomis. Ko tik nepadarai dėl svajonės!.. Nesigailiu – Mokytojo Miltinio pamokos buvo neįkainojamos ir išliko visam gyvenimui.“

Vėliau studijavo Jaroslavlio valstybiniame teatro institute aktorinį meną ir teatro režisūrą, įgydama lėlių teatro artisto ir lėlių teatro režisieriaus kvalifikacijas.

Pakviesta Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjo ir vadovo Antano Markuckio, dirbo aktore ir režisiere Lėlių vežimo teatre. Šiame teatre sukurti monospektakliai su lėlėmis: „Laimingasis princas“ ir „Teisybės paukštė“.

Panevėžyje teatro buvo daug. Bet ilgainiui talentingam ir įvairiapusiam žmogui pabosta tradicinis teatras. Genovaitė suprato, kad reikia paieškoti saviraiškai naujų erdvių.

Kėdainiai pasirodė tam tinkama vieta.

Nuo 2006 m. Kėdainių kultūros centre vadovavo Vaikų ir jaunimo teatro studijai „Polėkis“ (studija gyvavo trylika metų). Tais pačiais metais už aktyvią kūrybinę veiklą Genovaitei Gustytei LR Kultūros ministro J. Jučo įsakymu suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Nuo 2007 m. G. Gustytė yra Kėdainių kultūros centro direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai. 2014 m. ji pelnė Kėdainių rajono savivaldybės apdovanojimų konkurso „Kultūros versmė“ nominaciją „Metų kultūros darbuotoja“.

O 2018 metais Genovaitė Gustytė – aktorė, režisierė, poetė, Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, vaikų ir jaunimo teatro studijos „Polėkis“ vadovė – tapo Kėdainių krašto kultūros 31-ąja laureate.

Nors poezijai ir kūrybai laiko lieka mažai, bet poetės lentynoje jau yra pirmoji kregždė – eilėraščių knygelė „Nelaimėliui broliui“.

Daug tvirčiau suręsta ir brandesnė – antroji G. Gustytės knyga SEPTYNIOS ESATYS. Tai daugelio metų kruopštaus darbo literatūrinis vaisius. Poetė mažakalbė, bet jos eilės liejasi, kai negali tylėti, kai turi ką pasakyti pasauliui…

Leidėjai