Tarptautiniame seminare Lietuvai pristatytos gerosios praktikos kovai prieš finansinius nusikaltimus

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC) Lietuvoje kartu su Jungtiniu Karališkuoju tarnybų institutu (RUSI) surengė aukšto lygio tarptautinį praktinį seminarą, kuriame ieškojo būdų kaip pagerinti finansinių nusikaltimų atskleidimą Lietuvoje per bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi.

Į renginį susirinko politikos formuotojai ir priežiūros institucijų atstovai, taip pat, Lietuvos finansų įstaigų ir kitų reguliuojamųjų subjektų finansinės žvalgybos ir atitikties vadovai, sveikinamąją kalbą sakė Lietuvos Respublikos (LR) finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.   Diskusiją tarptautine patirtimi ir informacija praturtino Europolas, RUSI, bendrovių „Chainalysis“ ir „Salv” atstovai.

Renginyje, pavadintame „Privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybių plėtra kovoje su finansinių nusikaltimų grėsmėmis Lietuvoje“, buvo plėtojamos trys pagrindinės temos:

1. Sėkmingai kovai su finansiniais nusikaltimais, Lietuvai reikia nacionalinės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo bei dalijimosi informacija strategijos.
2. Reikia stiprinti teisinę sistemą, kuri padėtų dalytis informacija Lietuvoje.
3. Lietuva, kaip ES FinTech centras, gali toliau plėtoti inovacijas, užtikrindama, kad šalyje būtų palaikomos bendradarbiavimui skirtos inovacijos ir technologijos.

„Šiuo metu, kaip niekad anksčiau, svarbu didinti finansų sektoriaus atsparumą galimoms grėsmėms. Nors Lietuva pagal pinigų plovimo prevencijos indeksą yra viena mažiausiai rizikingų valstybių, mes siekiame tapti regiono lyderiais, gebančiais efektyviai ir inovatyviai atremti įvairias grėsmes bei užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą. Finansų sektoriaus rizikų valdymas yra viena iš Vyriausybės programoje numatytų krypčių, todėl mūsų tikslas – padėti finansų rinkos dalyviams tinkamai jas įvertinti ir valdyti“ – tarptautinio seminaro metu akcentavo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Viceministrė pažymėjo, kad pasaulyje veikia apie 20 viešojo ir privataus sektorių partneryste įsteigtų pinigų plovimo prevencijos centrų, tačiau Lietuvos modelis išskirtinis  – jis neapsiriboja vien tik atskirų institucijų ir rinkos dalyvių iniciatyvomis, tačiau priešingai – kovos su pinigų plovimu klausimus iškelia į nacionalinį lygmenį.

„Finansinių nusikaltimų rizikos valdymas yra globalus iššūkis. Efektyviai kovoti su finansiniais nusikaltimais galime tik stiprindami bendradarbiavimą privataus sektoriaus viduje bei tarp viešojo ir privataus sektorių, tobulindami apsikeitimo informacija sistemą, vis dar keliančią daug sudėtingų klausimų. Remiantis mūsų naujausiais tyrimais, finansų įstaigos įžvelgia neatidėliotiną poreikį priimti inovatyvius technologinius sprendimus, leisiančius tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui užtikrinti veiksmingą prevencijos ir kovos su pinigų plovimu sistemos veikimą. Tačiau visų svarbiausia – sukurti tvirtą veiksmingo bendradarbiavimo pamatą. Privalome teikti pirmenybę bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija sistemos integravimui į mūsų nacionalinę kovos su pinigų plovimu ir sukčiavimu strategiją. Tik žengę šį žingsnį galėsime padėti tvirtą pagrindą būsimai keitimosi informacija sistemai“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC direktorius.

RUSI Keitimosi finansinės žvalgybos informacija ateities programos (FFIS) vadovas Nikas Maksvelas (Nick Maxwell) komentavo tyrimą, parodžiusį, kad senoji sistema, pagal kurią finansų įstaigos ir FinTech įmonės nusikaltimus nustatydavo atskirai, nebeatitinka savo paskirties: „nuo 2020 m. atsirado nemažai naujovių, susijusių su įvairiomis privataus sektoriaus bendradarbiavimo formomis, ir rezultatai yra labai daug žadantys. Dabar Lietuva tiria, kaip padidinti savo veiksmingumą šioje srityje ir naujas rekomendacijų dėl privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, kurias neseniai paskelbė Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF)“.

RegTech bendrovės „Salv“ generalinis direktorius Taavi Tamkivi, pažymėjo, kad finansiniai nusikaltimai tampa vis sudėtingesni, todėl finansų įstaigoms taip pat reikia geresnių sprendimų, ypač tokių, kurie pasitelktų kolektyvinį intelektą: „džiugu Lietuvoje matyti didelį norą dalytis informacija privačiame sektoriuje – tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus suinteresuotosios šalys kuria sąlygas bendrai kovai su nusikalstamumu. Mūsų darbo su kitomis šalimis patirtis rodo, kad stiprus reguliavimo institucijų palaikymas ir paskatinimas yra nepamainomas įgalinant bankus diegti inovatyvius sprendimus“.

Blokų grandinės duomenų analizės platformos „Chainalysis“ ES politikos vadovė Janet Ho pastebėjo, kad finansiniai nusikaltimai nesibaigia vienoje bendrovėje, vienoje pramonės šakoje ar net vienoje šalyje: „siekdami sutrikdyti naujai atsirandančius finansinius nusikaltimus pasitelkdami naująsias technologijas, turime užtikrinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Blokų grandinės analitika abiem sektoriam leidžia aptikti neteisėtą finansavimą kripto finansų lauke,  išlaikant skaidrumo ir privatumo pusiausvyrą“.

Papildoma informacija redaktoriams:

1.                   Šiame renginyje buvo pristatyta RUSI apklausa „Dalijimosi finansine informacija privačiame sektoriuje, siekiant atskleisti ir nutraukti nusikaltimus, pamokos”. Ataskaitoje pabrėžiamas platformų, leidžiančių bankams tarpusavyje dalytis informacija ir padedančių nustatyti finansinius nusikaltėlius, poveikis. Nuo 2020 m. bendradarbiavimo platformos labai sėkmingai padeda nustatyti nusikaltimus, tačiau apibendrinama, kad dalijimasis informacija yra pernelyg ribotas ten, kur jis vyksta, ir įmanomas tik keliose šalyse.  Ataskaitoje teigiama, kad šalys, kurios neleidžia finansų įstaigoms dalytis informacija pinigų plovimo prevencijos tikslais, gali pakenkti gebėjimui aptikti pinigų plovimo tinklus, apimančius keletą finansų įstaigų. Dėl to, kad privačiame sektoriuje nesikeičiama informacija, gali būti dubliuojami finansų įstaigų kovai su pinigų plovimu skiriami ištekliai. Pilną ataskaitą skaitykite adresu: www.future-fis.com

2.                   Ataskaitoje valstybės raginamos sukurti daug aiškesnes politikos formavimo sistemas, kurios leistų veiksmingiau įvertinti finansinių nusikaltimų riziką dalijantis privačiojo sektoriaus informacija, tačiau užtikrinant, kad tokiam dalijimuisi būtų taikomi aukšti duomenų apsaugos ir patikimi valdymo standartai.

3.                   Lietuvoje veikiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC) sujungia viešojo ir privataus sektorių pastangas stiprinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą. 2021 m. gegužės 17 d. pradėjęs veikti PPPKC yra pirmoji Europoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė, veikianti kaip atskira institucija.

4.                   RUSI yra seniausias pasaulyje nepriklausomas gynybos ir saugumo analitinis centras. Jo misija – informuoti, daryti įtaką ir stiprinti viešas diskusijas dėl saugesnio ir stabilesnio pasaulio. RUSI yra mokslinių tyrimų institutas, užsiimantis nepriklausoma, praktine ir novatoriška analize, skirta sudėtingiems šiandienos iššūkiams spręsti.

Ieva Vaitkienė

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro komunikacijos vadovė