Iš lėto pasisuko metų ratas,Ir jo pirmasis stipinasMane iš nebūties iškėlė.Pirmoji mano ašaraIr pirmutinis šypsnysSustingo tekančios to ryto saulėsBlankioj šviesoj.Legenda sako,Jogei trys karaliai praėjo netolieseNuo mano vargano lopšelio,Galbūt, kad jųjų dovanųTą žvarbų sausio rytąIr man keli krislai nukrito… Poeto Vinco…