Svitenės turtas – plenerų dalyvių dovanoti paveikslai

Kultūros namų vadovė Sandra Kerēvica atvykusiems į Svitenę mielai parodo per dvylika metų plenerų dalyvių sukurtus ir kultūros namams dovanotus paveikslus.

Vos septyni kilometrai skiria nedidelę Latvijos gyvenvietę Svitenę nuo Lietuvos sienos. Teigiama, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo pro jį pratekančios upės.

Upė, skleidžianti šviesą?..

Šios, į Lielupę įtekančios upės ištakos – Lietuvoje. Tik Lietuvoje ji vadinasi Švitiniu, o šis žodis siejamas su šviesa. „Švitiniai tokie, kad piningus gal skaityti“, – žodį aiškina Lietuvių kalbos žodynas, o iš Žemaitijos kaime prabėgusios vaikystės atkeliauja senelio prašymas – įduoda žibalinę lempą, laikau ją iš visų jėgų, o senelis vis kartoja“ Švėtink švėtink, nerondo“. Taigi lietuvišką upės pavadinimą galime susieti su šviesa ir nemanau, kad valstybinę sieną kirtusi upė, kuri apie kilometrą yra ir valstybinė siena, būtų labai nutolusi nuo savo lietuviškojo vardo. Juo labiau, kad prie jos įsikūrusioje Svitenėje bent jau per pastaruosius amžius šviesos tikrai netrūksta.

Šiemet Latvija šventė Dainų šventės 150-metį, Svitenės pasididžiavimas – šio kaimo choras dalyvavo pirmojoje Latvijos dainų šventėje. Ir šiandien Svitenė turi savo chorą. Pasak Svitenės kultūros namų vadovės Sandros Kerēvicos, nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, žmonės renkasi ir padainuoti, ir pavaidinti, ir savo etnokultūrą puoselėti.

Dailininkų plenerai

Daugiau kaip dešimt metų Svitenėje vyksta dailininkų plenerai. Ir šį rugpjūtį Latvijos dailininkai jau dvyliktą kartą buvo pakviesti į Svitenę. Kiekvienais metais susirenka beveik trisdešimt profesionalių dailininkų. Šiemet į plenerą atvyko dailininkai Maija Purgaile, Gunta Gračinska, Inese Lavrinoviča, Gulnara Skutele, Ieva Muzikante, Tālivaldis Muzikants, Kristiāns Muzikants, Katrīna Sēle, Dace Ērenpreisa, Inga Jaunzema, Jana Arāja, Inese Sudare, Ēra Zalcmane, Zane Bērziņa, Līga Jukša, Inese Mīlberga, Ginta Kaminska, Ildze Sapiega, Iveta Balode, Gunta Segliņa, Aija Ušerovska, Olita Dzelzskalēja, Īra Rozentāle, Dina Zoldnere, Linda Freiberga, Egils Neihofers, Rita Pranča, Andrejs Bovtovičs, Liena Ivonna Šervinska.

*Per plenerus sukurti ir Svitenės kultūros namams dovanoti plenero dalyvių sukurti paveikslai – vienas didžiausių Svitenės turtas.*

*Tarp kultūros namuose saugomų paveikslų eksponuojami ir plenerų iniciatorės Īros Rozentāle kūriniai.*

„Svarbiausia šių plenerų iniciatorė yra Svitenėje gyvenanti tapytoja Īra Rozentāle, tarp savo draugų ir pažįstamų turinti nemažai profesionalių Latvijos dailininkų“,– sako Sandra Kerēvica, ant kurios pečių gula nemaža organizacinių darbų našta – reikia pasirūpinti ir plenero dalyvių apgyvendinimu, ir maitinimu. Visam tam reikalingos lėšos. Anksčiau plenero organizavimą paremdavo Rundalės, o po savivaldybių reformos – Bauskės savivaldybė. Pagaliau reikia pagalvoti ir kurias tapymui tinkamas vietas atvykusiems dailininkams pasiūlyti. Tad dalis dailininkų įkvėpimo semiasi Svitenės parke, kiti – dvaro aplinkoje ir, be abejo, nuostabiame Rundalės dvaro sode, kur žydi įvairiausių veislių ir spalvų rožės, auga kita augmenija sukurianti figūrinius ornamentus ir iš kiekvieno sodo kampelio atsiveria vaizdas į XVIII a. rūmus, pastatytus pagal architekto Frančesko Bartolomėjaus Rastrelio projektą.

Rundalės rūmų ansamblis yra žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas Latvijoje, pilyje galima pamatyti 43 restauruotus kambarius, dvi paradines sales, taip pat didelį baroko stiliaus sodą.

Svitenėje dailininkai gyvena ir kuria savaitę, o jai baigiantis surengia puikią parodą, kuria mėgaujasi tiek vietiniai gyventojai, tiek ir atvykstantieji iš kitų Latvijos regionų. Ir iš Lietuvos Svitenė nesunkiai pasiekiama – nuo Rundalės reikia pavažiuoti tik aštuonis kilometrus asfaltuotu keliu.

Dailininkų plenerai svarbūs ir edukacijai, juk kartu su dailininkais kurti gali ir vietiniai gyventojai, ypač vaikai.

Tapo tradicija pasibaigus plenerui Svitenei dovanoti paveikslus. „Tai vienas didžiausių mūsų turtų, – atvėrusi kabineto duris sako Sandra. – Jis išliks ir tada, kai manęs čia nebebus. Metai po metų tęsiama tradicija, kai pasibaigus plenerui kiekvienas dalininkas dovanoja čia sukurtą savo darbą.“

*Jau seniai plenero dalyvių dovanoti paveikslai nebetelpa viename kambaryje. Kiekvieną darbą Sandra stropiai aprašo, nes kiekvienas paveikslas – ateinančioms kartoms siunčiama žinia.*

Jau seniai paveikslai nebetelpa viename kabinete. Jiems atiduotas ir antras erdvus kabinetas. Tokia gausa šiuolaikinių dailininkų sukurtų paveikslu tikriausiai reta galerija gali pasigirti. Sandra veda nuo paveikslo prie paveikslo, nutapytų žymių Latvijos dailininkų. Eksponuojami ir kelių Lietuvos dailininkų, dalyvavusių plenere, darbai. „Tradiciją po plenero dovanoti paveikslus Svitenei inicijavo dailininkė Īra Rozentāle ir labai džiaugiuosi, kad ta tradicija prigijo. Nors kol kas neturime šiems paveikslams eksponuoti tinkamų erdvių, bet atvykusius į Svitenę mielai kviečiame užsukti į kultūros centre saugomus plenero dalyvių darbus. Čia paveikslams nors ir ankšta, bet saugu – čia nėra nei jiems kenkiančios drėgmės, nei temperatūros svyravimų“, – sako Sandra Kerēvica ir priduria, kad vis neapleidžia viltis, kad kada nors bus restauruoti Svitenės dvaro rūmai ir juose bus galima įkurdinti per plenerus sukurtus ir dovanotus darbus.

Dvaras – Svitenės pradžių pradžia

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Svitenės gyvenvietė formavosi aplink dvarą, įkurtą pasibaigus Livonijos ir Lietuvos karams XV amžiuje. Jį įkūrė ir kurį laiką valdė Grothusų šeima. Išlikę duomenys rodo, kad 1505 metais dvaras priklausė Otto von Grothusui. Po jo mirties 1543 metais dvaras atiteko jo sūnui Tomui. Po to dvarą paveldėjo jo sūnus Georgas von Grothusas.

1736 metais Svitenės dvarą nusipirko Ernestas Johanas Bironas, o 1788 metais – grafas Martinas von Elmptas. Jis apie 1800-uosius metus pastatė dabartinius dvaro rūmus.

Po 1920 metų žemės reformos Svitenės dvaras, kurio plotas buvo 1296 ha, padalintas į 86 dali. Rūmuose 1921 metais buvo įkurta pradinė mokykla. Rūmuose veikė 1285 tomų biblioteka. 2014 metais pradinė mokykla buvo perkelta į kitą pastatą, bet dalyje patalpų veikė Muzikos ir meno mokykla. Tačiau prieš kelerius metus meno mokykla buvo perkelta į Rundalę. Apie mokyklos veiklą Svitenėje primena rūmuose saugomi vaikų darbai.

*Apie rūmuose veikusią vaikų meno mokyklą primena iki šiol pastato sienas puošiantys moksleivių diplominiai darbai.*

Rūmuose dar saugomi ir lankytojams mielai rodomi čia veikusios mokyklos pedagogės surinkti ir namų apyvokos daiktai, ir knygos, ir mokyklą baigusiųjų nuotraukos, netgi mokinių sąsiuviniai. Saugomi eksponatai nukelia į praėjusio amžiaus ypatumus ir įvykius.

*Svitenės dvare saugomi eksponatai, primenantys šio krašto istoriją, čia gyvenusių žmonių buitį.*

*Svitenės dvaras pritaikytas fotosesijoms. Ypač čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai.*

Pasak Sandros, kuri yra ir Svitenės dvaro komplekso vadovės, ir po nuoširdžiai kiekvieną rūmų kampelį aprodžiusios Inos Čekavos, tai, kad dvaro rūmuose buvo įkurdinta mokykla, jiems padėjo išgyventi XX amžiaus išbandymus. Jei ne mokykla, tikriausiai rūmai nebūtų atlaikę sovietmečio ir šiandien apie juos primintų tik mūsų dienas pasiekę dokumentai ir žmonių prisiminimai.

*Rūmuose nemažai išlikusios senosios ornamentikos*

*Amžių išbandymus atlaikius krosnis ir šiandien gali šildyti, suteikdami kambariui jaukumo.*

*Įdomu, kiek melodijų ir jas atlikusių žmonių mena šis Svitenės rūmuose saugomas instrumentas.*

Nors rūmai ne sykį buvo perstatomi, keičiant jų vidaus išplanavimą, bet daug kur išlikusi autentiška ornamentika, senosios sienos, stebinančios savo storiu. Būtent tie išlikę elementai Svitenės kultūros puoselėtojams teikia viltį, kad galbūt atsiras norinčių rūmus prikelti naujam gyvenimui. Tačiau kol kas tai yra viltis ir čia dirbančių moterų svajonė.