Šviesus krašto šviesuolės išėjimas amžinybėn

Sausio 8 dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Imantas Umbražiūnas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos filialo valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas dalyvavo Ignalinos krašto šviesuolės Onos Butrimaitės-Laurinienės laidotuvėse. Švedriškės Jono Krikštytojo bažnyčioje 4 kunigai aukojo Šv. Mišias, buvo susirinkę daugybė žmonių. Didžioji Lietuvos patriotė,  buvusi partizanų ryšininkė, politinė kalinė, tremtinė amžinojo poilsio atgulė Švedriškės kapinėse, šalia savo tėvelių Jono ir Julijos, brolio Balio ir brolių partizanų Povilo (Vaidilos), Broniaus (Trimito) ir Stasiuko (Keršto). Trispalvės bei išautos pagarbos ir atminimo salvės liudijo laisvės kovų dalyvės šviesų ir garbingą gyvenimą.

,,Jai buvo lemtas, o ir pačios pasirinktas sudėtingas ir pavojingas kelias, bet labai garbingas, šiandien mums pasirodantis kaip neįtikėtinai drąsus, pasiaukojančios meilės Lietuvai liudijimas. Politinės kalinės ir tremtinės patirtys tarsi dar labiau sustiprino ir įprasmino tiesos siekimą ir vilties bei tikėjimo galią. Su didžiausia pagarba lenkiame galvas tauriam gyvenimui ir jį supančiai šviesai…”,– sakė meras Laimutis Ragaišis. 

Ona Butrimaitė-Laurinienė visą gyvenimą išlaikė dvasinę ir fizinę tvirtybę ir visada pasitikėjo Dievo valia. Didžiausia savo laime ši drąsi moteris laikė būtent tai, kad ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis jai pavykę nenusikalsti sąžinei ir nepakenkti kitiems. Net ir tamsiausiais laikais širdyje kirbėjo mintis, kad Lietuva bus laisva. Jos atsakas visiems nepatenkintiems gyvenimu ir klausiantiems, ką jiems Lietuva davė, buvo toks: ,,O ką tu Lietuvai davei?”.

Ši moteris Lietuvoje dar žinoma ir kaip fainiausia pasaulyje močiutė. Jos anūkės, žurnalistės Živilės Kropaitės-Basiulės parašyta knyga „Fainiausia močiutė pasaulyje: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ sulaukė didžiulio pasisekimo, 2023 m. ji buvo pristatyta ir Ignalinoje. Pati Živilė tuomet sakė, kad po vaikų auginimo tai yra svarbiausias ir vertingiausias jos gyvenimo darbas. Knygoje perteikiama skaudi močiutės Onos Butrimaitės-Laurinienės patirtis,  išgyvenimai, tremties, įkalinimo prisiminimai, keturių brolių partizanų netekties skausmas ir tai, kas jai padėjo išgyventi: didelis tikėjimas, pasitikėjimas Dievu, mokėjimas nuolankiai priimti išbandymus, šviesiai džiaugtis senatve ir niekada neprarasti humoro jausmo. Socialiniuose tinkluose pirmiausia buvo skelbiami juokingi tarmiški močiutės pasisakymai, pajuokavimai. Auditorija juos labai šiltai priėmė, jie tapo populiarūs, laukiami.  Tai ir davė supratimą, kad reikia pasakoti apie močiutę, jos gyvenimą šiek tiek kitaip.   Iš anūkės ir močiutės pokalbių gimusioje knygoje – ne tik močiutės, bet ir visos Lietuvos istorija, kurią mes turime išsaugoti.

„Amžiną atilsį, mano didis gyvenimo stebukle, žmogau, kuris mane išmylavai besąlygiškai, ant kurio pamato aš stoviu. Stovėsiu, kiek tik Tu būsi panorusi, mano mylima nepalaužiama Močiute“, – rašė Ž. Kropaitė-Basiulė.

 Lina Kovalevskienė  

Nuotr. iš asmeninio Ž. Kropaitės-Basiulės albumo.