Šv. Kalėdas pasitinkant

Šv. Kalėdų išvakarėse klaidžioja mintys prisiminimų labirintais.

,,Anais“ laikais niekas garsiai nešaukdavome, kad jau Kūčios, Kalėdos…, bet namuose puošdavome tikrą eglutę, su mama ir močiute kepdavome kūčiukus ( ,,šližiukus“)… Kai tėvai grįždavo iš darbo, Kūčių vakarą valgydavome labai paprastą tradicinę pasninko vakarienę: kepta žuvis, grybai, marinuota silkė, kūčiukai su aguonų pienu, spanguolių kisielius. Močiutė visada atnešdavo kalėdaitį ( ,,plotkelį“), kuriuo pasidalindavome.

Nebuvo mados visus apipilti dovanomis. O va – mes , vaikai, būtinai jų laukdavome. Ant šiltos pečiaus sienelės iš vakaro pakabindavome kelnes užrištais galais. Nakčia ateidavo nematomas Kalėdų Senelis ir įdėdavo knygą ir šokoladą. Prabėgo virtinė metų, o to šokolado skonio negaliu pamiršti… Tokio šiandien dar neatrandu…

Apsuko dar vieną metų ratą Saulė. O kad pildytųsi mūsų visi geri nuoširdūs linkėjimai! Pasitikme šv. Kalėdas ir Naujuosius metus su šviesia viltimi ir tikėjimu, kad blogį nugalės šviesa, kad liausis karas ir kančios Ukrainoje, kad bus taika pasaulyje ir mūsų namuose.