Susitikimas su mūrais parodoje „Plyta prie plytos“

Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Nuotr. autorius Silvestras Samsonas, LNM

Gegužės 21 d. 17 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius) atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Plyta prie plytos“. Lankytojai kviečiami pažinti plytą – dažnai nepastebimą, bet didelę dalį mūsų namų ir architektūros šedevrų sudarančią detalę, galinčią papasakoti daugiau, nei įsivaizduotume iš pirmo žvilgsnio.

Mokytis pažinti detales

Žiūrėdami į mūrą, retai kada atkreipiame dėmesį į plytą, nes ji, net ir senovinė, atrodo paprasta ir nekelianti nuostabos – atrodo, kad plyta yra tik viena iš daugybės visiškai vienodų sienos dalelių. Tačiau pažvelgus iš arčiau matyti, kad plytos nėra tokios jau vienodos, nuspėjamos ir savaime suprantamos.

„Plytos yra vienas iš tokių dalykų, kurių įprastai nepastebime, nors jos supa mus kiekviename žingsnyje, – pasakoja parodos kuratorė Rūta Lakytė. – O dar rečiau įvertiname, kiek reikia įdirbio, kad atsirastų plyta. Plytų gamybos procesas trukdavo nuo vienerių iki aštuonerių metų. Kiek daug rankų ir laiko tai pareikalauja. Koks kelias yra nuo molyno iki architektūros šedevro, pavyzdžiui, Šv. Onos bažnyčios. Atrodo, neatkreiptume daug dėmesio į tokią mažą kasdienę detalę kaip plyta. Bet, kita vertus, ta maža detalė sudaro didžiulę dalį mūsų aplinkos. Įvertindami plytą galime mokytis įvertinti visus mažus dalykus, sudarančius pagrindus mūsų kasdieniam gyvenimui.“

Nuo medžio iki mūro

Lietuva – miškų kraštas, tad daugelį šimtmečių vyraujanti statybinė medžiaga buvo medis. Baltai ir jų šiauriniai kaimynai lyviai su mūro statyba susipažino gana vėlai – XII a. pabaigoje, kai Livonijos vyskupas prie Dauguvos pastatė pirmąją šiuose kraštuose mūrinę bažnyčią.

XIII a. susikūrusiai pagoniškai Lietuvos valstybei reikėjo apsiginti nuo intensyvios Ordino ekspansijos, todėl XIII a. antroje pusėje – XIV a. pradėta statyti pirmuosius mūrinius gynybinius pastatus – pilis.

Skverbiantis krikščionybei radosi ir pirmosios mūrinės bažnyčios. XIV–XV a. pagal Magdeburgo teisę tvarkomuose miestuose imta statyti mūrinius pirklių namus ir sandėlius, plito mūriniai miestiečių gyvenamieji namai. Pamažu plytinės konstrukcijos tapo vis didesne mūsų gyvenamosios aplinkos dalimi.

Paženklintos gyvenimų įspaudų

Plytų pusgaminiuose, džiūvusiuose po atviru dangumi, aptinkama gyvūnų, paukščių, žmonių ir augalų pėdsakų, liudijančių kasdienę plytininkų aplinką. Plytų paviršiuje randama ir įvairių įrėžtų ar įspaustų kryželių, iksų, pentagramų ir kitų simbolių. Kartais aptinkami skaičiai ar žodiniai įrašai, kurie įprastai lieka nepastebimi mūre, paslėpti nematomose plytų pusėse.

Kai kurių plytose randamų ženklų reikšmės iki šiol kelia klausimų. Dažniausiai plytose įspausti ženklai siejami su meistrų autorystės ir apskaitos žymėjimais, rečiau – su užsakovo nuosavybės žymėjimu. Tačiau, istorikų nuomone, kai kurie iš jų galėjo būti apsauginiai simboliai – burtai, turėję apsaugoti mūrą.

Parodos lankytojai galės apžiūrėti įvairias Lietuvoje rastas XIII–XVIII a. plytas, susipažinti su jose aptinkamais žymėjimais ir įspaudais, tyrinėti detales ir sužinoti, ką jos gali papasakoti apie ano meto žmonių gyvenimą. Lankytojai sužinos apie ilgą plytų atsiradimo kelią, jų gamybos ir rišimo istoriją bei žmonių įdirbį šimtmečius kuriant tai, kur mes gyvename.

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Plyta prie plytos“ atidaroma gegužės 21 d. 17 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius).