„Sraigtasparnio iššūkį“ priėmusių stipruolių Lietuvos karių penketukas: vyresnysis šaulys, intendantas, skyriaus vadas ir du žvalgai

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose paviešintas vaizdas, kuriame vos penki Lietuvos kariai misijos Afrikoje metu, švenčiant Kanados nepriklausomybės dieną, rankomis nutempia per 20 tonų sveriantį sraigtasparnį, sulaukė daug dėmesio – vaizdo įrašą peržiūrėjo per šimtas tūkstančių žmonių,  peržiūras lydėjo pasidalinimai, reakcijos ir pokštai apie cepelinų naudą. Susilaukta ir klausimų, kas yra tie penki galiūnai, be vargo įveikę „sraigtasparnio iššūkį“.

 „Bet buvo ir tokių replikų, kad koks sunkiaatletis apšilimui tokį sraigtasparnį vienas patemptų, ar net pasiūlymų pasigalynėti – sakome, jei čia būtų buvęs Chuck`as Norris`as, tai visą bazę būtų lengvai pratempęs po sraigtasparniu, jo nė nepajudindamas“, – juokauja interneto žvaigždėmis tapę, o kasdienybėje – misijoje Malyje dalyvaujantys Lietuvos kariai.

 Misija – po 12 valandų per parą trunkantis bazės saugojimas

 Krašto apsaugos savanorių pajėgų Pajėgų apsaugos vieneto penktoji pamaina (PAV-5), sudaryta kauniečių ir klaipėdiečių karių-savanorių pagrindu, jau 3 mėnesius Afrikoje, Malyje, dalyvauja Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA ir atlieka pajėgų apsaugos uždavinius, kitaip tariant, pagrindinė karių veikla – bazės perimetro stebėjimas ir apsauga visą parą, kad šimtai kitų valstybių karių galėtų ramiai dirbti savo darbus ir atlikti užduotis bazės viduje ar už jos ribų, taip pat budėjimas ryšių centre, įeinančių ir išeinančių vietinių darbuotuojų tikrinimas bei kitos užduotys.
 
Tarnybos grafikas – tikrai įtemptas, kiekvienas budi mažiausiai 12 valandų per parą, o kitos valandos ištirpsta rūpinantis tokiais žemiškais dalykais kaip pavalgymas, miegas, dušas, ginklų valymas ir kiti reikalai. Sportui kokia valanda randama tikrai toli gražu ne kiekvieną dieną. O ir klimatinė aplinka nelepina – šiomis dienomis dažniausiai laikosi +41 laipsnis šilumos. Taip, šilumos, nes karšta buvo balandį ir gegužę, kai svilindavo +47, o dabar jau tik šilta. „Pripratome“, – sako misijoje dalyvaujantys kariai.
 
Kadangi pati bazė Camp Castor nemaža, čia nuolat organizuojami įvairūs sportiniai ar pramoginiai renginiai – estafetės, varžybos, bingo vakarai ar protų mūšiai. Gaila, bet taip nutinka, kad dėl įtemptos rutinos savaitėmis neišeina niekur sudalyvauti. Bet kai atsiranda galimybė, laisvadienis ar laisvesnis rytas / vakaras, tuomet lietuviai stengiasi ir kažkur sudalyvauti, ir kuo geriau pasirodyti.
 
„Paprasta – mūsų mažai. Tik 34, bene lašas vokiečių, olandų, belgų, kanadiečių, salvadoriečių ir kitų šalių atstovų jūroje. Tad pradedant kasdieniu elgesiu bazėje ar valgykloje, pavyzdingu tarnybinių užduočių atlikimu ir baigiant įvairiais renginiais ar varžybomis, lietuviai visada žino, kad jie, jų uniforma, elgesys ir pasiekimai – geriausi mūsų mažos valstybės ir kariuomenės ambasadoriai “, – sako misijos dalyviai iš Lietuvos.
 
„Sraigtasparnio iššūkio“ komanda: vyresnysis šaulys, intendantas, skyriaus vadas ir du žvalgai
 
Visi herojais socialiniuose tinkluose trumpam tapę Lietuvos kariai tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje bei Žemaičių apygardos 3-ojoje rinktinėje. Vyresnysis eilinis Gedvydas Balsevičius, pasak kolegų, yra vienintelis rimčiau sportuojantis karys. Jis nuo 2015 metų studijuoja Lietuvos edukologijos universitete, Sporto ir sveikatos fakultete, apdovanotas įvairiose varžybose Lietuvos mastu, jau ketverius metus tarnauja kaip karys savanoris 201-oje pėstininkų kuopoje, ateitį sieja su profesine tarnyba. Seržantas Modestas Stonys tarnybą kariuomenėje pradėjo 2010 metais kaip karys savanoris, nuo 2015 metų perėjo tarnauti į profesinę karo tarnybą ir šiuo metu eina Krašto apsaugos savanorių pajėgų Šilalės kuopos intendanto, o misijoje – skyriaus vado pareigas. Grandinis Vytautas Kuodis civiliame gyvenime yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, tačiau jau septynerius metus tarnauja ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose, šiuo metu eina  skyriaus vado pareigas 202-oje pėstininkų kuopoje. Tuo tarpu vyresnieji eiliniai Nerijus Mickevičius  ir Mindaugas Urniežius  jau ne vienerius metus tarnauja Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės žvalgų būryje.
 
 
Kaip įvyksta tokios varžybos
 
Diena prieš garsųjį epizodą su sraigtasparniu beveik visi tie patys kariai dalyvavo ir kitose tradicinėse šios bazės varžybose „Dust Masters“ – 5 kilometrų bėgime po alinančia Afrikos saule, įveikiant 32 kliūtis (lipimas jūriniais konteineriais, šliaužimas, kopimas tinklais, svorių nešimas, bėgimas Hesco bastionais ir t.t.). Pasak bėgime dalyvavusių lietuvių, visiems sekėsi gerai, labai patiko, tad adrenalino antplūdis dar jautėsi ir kitą rytą, kuomet kanadiečiai pakvietė į savo Nepriklausomybės dienos minėjimo renginius.
 
Tuomet į sraigtasparnio Chinook tempimo rungtį užsiregistravo per 20 komandų po 5 asmenis. Pirmieji pabandė traukti vokiečiai – nepavyko. Prisijungė šeštas, septintas kolega – niekaip. Pagaliau aštuoniese išjudino ir nutempė numatytą (per sraigtasparnio ilgį) atstumą. „Pasiteiravau netoliese stovinčių kanadiečių, ar išvis įmanoma patempti penkiese? „Paprastai jis tempiamas tuščias, be tonų kuro, ginkluotės ir pan., o dabar, kai keliomis tonomis sunkesnis – kažin…“, – pasakoja renginio liudininkas.
 
Organizatoriai pradėjo jungti kitas dalyvių komandas į dešimties karių grupes ir jos tempė tiesiog dėl laiko – kas greičiau. Bet tuo metu tarp lietuvių kilo noras pabandyti tempti penkiese, tiesa, sutarta, kad jei neišeis – netoliese budės dar keli kolegos, kad galėtų greitai prisijungti. Tačiau neprireikė.
 
„Žmonės klausia, koks prizas? Jokio. Čia ne dėl prizų buvo renginys. Net ne varžybos. Tiesiog smagi estafetė gerai leidžiant laiką, bendraujant su kanadiečiais, jiems švenčiant jų Nepriklausomybės dieną. Bet net nesant oficialių prizų, toks pasirodymas apdovanoja su kaupu – kai iš pradžių šimtai stebėtojų nuščiūva žiūrėdami, kas čia dabar bus. Vis dar tyli, kai negali patikėti tuo ką mato – sraigtasparnis išjudinamas… Ir galiausiai prapliumpa ovacijomis, kai Lietuvos kariai pirmieji penkiese padaro tai, kas kitiems pasirodė nelabai įmanoma“, – sakė įsimintiną vaizdelį filmavęs karys.
Misijos dalyviai pasakoja, kad tą patį vakarą sporto salėje ar valgykloje Lietuvos karių kontingentas išgirdo daugiau nei įprastai draugiškų pagyrimų ir paplekšnojimų per petį – „šaunuoliai“. Kariai sako tikį, kad daugiau kolegų sąjungininkų, su kuriais kasdienybė, tarnybos reikalai nelabai ir suveda, geriau įsiminė lietuviškos uniformos marginimą ir pavadinimą šalies, iš kurios atvyksta stiprūs ir ištvermingi kariai.
 Lietuvos kariai pajėgų apsaugos funkcijas taikos palaikymo misijoje „Minusma“ pradėjo atlikti 2017 metais. Šiuo metu tarnaujančią Lietuvos karių pamainą sudaro 34 kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios bei Žemaičių apygardos 3-osios rinktinių. Lietuvos kariai šioje operacijoje atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Malio rytinėje dalyje esančioje Gao provincijoje. Lietuva, be Pajėgų apsaugos vieneto ir Nacionalinio paramos elemento karių, JT vadovaujamai operacijai taip pat skiria 5 Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos vadavietėse Bamake ir Timbuktu. Operacijoje MINUSMA Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

 Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
 
Parengė gr. Dainius Pilypas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė 
Autoriaus nuotraukos
 

Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento

Visuomenės informavimo skyrius