„Orkestro portretas“ – LNSO muzikantai prisistato iš arčiau

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. 2020. Nuotr. autorė Živilė Zimnickaitė (nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“)

„Susipažinkime su orkestru iš arčiau“ – tai koncerto motto, kurį jau ne vienus metus puoselėja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), kasmet surengiantis po muzikinį prisistatymą, kurį pavadina tai „Orkestras iš arti“, tai „Orkestro portretas“ ar „LNSO muzikantai“. Tokio pažintinio koncerto sulauksime ir gegužės 15-ąją. Jame įvairūs LNSO muzikantai į Filharmonijos Didžiąją sceną žengs kaip kamerinės muzikos atlikėjai, pasirodantys styginių bei pučiamųjų ansamblių amplua.

Tebesitęsiant karantinui galima juokauti, kad toks muzikavimas „burbulais“ dabar yra bene saugiausias orkestro bendravimo būdas. Bet ne tik saugumo kriterijus lėmė šio koncerto atsiradimą Filharmonijos gegužę žaibiškai rengiamų koncertų repertuare. Juk tokie renginiai visada sulaukdavo publikos dėmesio, o visas būrys talentingų orkestro artistų – stygininkų, pūtikų, mušamųjų atlikėjų – turėjo galimybę pademonstruoti savo meistriškumą atlikdami įdomias, retai skambančias partitūras solo su orkestru arba kameriniuose ansambliuose. Tad tikimasi nuoširdaus publikos susidomėjimo ir šį kartą.

LNSO primarija Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, smuikas, 2020, nuotr. -Dmitrij Matvejev

Koncerte „Orkestro portretas“ ruošiasi muzikuoti šie LNSO muzikantai: Tomas Bieliauskas ir Viktoras Palejus (obojai); Antanas Taločka ir Vytautas Giedraitis (klarnetai); Julius Klimavičius ir Martynas Mažeika (fagotai); Andrius Dirmauskas, Egidijus Stanelis, Arvydas Valatkevičius, Zigmas Augaitis, Mindaugas Gecevičius (valtornos); Dovas Lietuvninkas, Laurynas Lapė, Povilas Stonkus, Darius Mišeikis (trimitai); Rimantas Valančius, Marius Balčytis, Albinas Gražulis, Valentas Marozas (trombonai); Sergijus Kirsenka (tūba); Andrius Rekašius ir Vladislavas Šeibakas (mušamieji); Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, Rasa Vosyliūtė, Agnė Švagždytė, Laura Savickė, Ramunė Grakauskaitė, Kristina Morozova, Dalia Tamošiūnienė ir Inga Aleksienė (smuikai); Dovilė Juozapaitienė, Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė, Monika Kiknadze ir Vidas Vekerotas (altai); Edmundas Kulikauskas ir Onutė Švabauskaitė (violončelės); Dainius Rudvalis ir Augustas Treznickas (kontrabosai).

LNSO primarija Rasa Vosyliūtė, smuikas, 2020, nuotr. Dmitrij Matvejev

Koncerto programoje greta fragmentų iš žaismingos klasicistinės Wolfgango Amadeus Mozarto Serenados pučiamiesiems bei romantizmo chorinės muzikos šedevro – Antono Brucknerio moteto „Christus factus est“, aranžuoto varinių pučiamųjų sudėčiai, skambės du kūriniai, pristatantys LNSO styginių grupės muzikantus.
Atrodytų gana įprasta rašyti muziką styginių kvartetui, bet ne kiekvienas kompozitorius ryždavosi kurti didesniam kameriniam ansambliui, nes tai jau prilygo kone simfonijai. Koncerte LNSO muzikantai atliks net dviejų vokiečių romantizmo autorių oktetus – ansamblius aštuoniems muzikantams. Tai Felixo Mendelssohno-Bartholdy Oktetas styginiams, kurį jis sukūrė būdamas vos šešiolikos metų. Šį kūrinį kaip gimtadienio dovaną jaunasis kompozitorius paskyrė savo draugui ir smuiko mokytojui Eduardui Rietzui. Kiek pataisytas, publikai Oktetas pirmą kartą buvo pagriežtas 1836 m. Leipcigo „Gewandhaus“ salėje. Kritikai pabrėžia šio kūrinio jaunatviškumą, raiškumą, spindesį ir dažnai pavadina jį „vienu iš XIX a. muzikos stebuklų“.

LNSO styginiai, 2019, nuotr. Dmitrij Matvejev

O Maxo Brucho Oktetas styginiams tapo pačiu paskutiniu šio kompozitoriaus kūriniu, parašytu jo mirties metais, 1920-aisiais, ir išspausdintu tik 1996 metais. Dar šis Brucho kūrinys vadinamas „Koncertu styginių orkestrui (oktetui)“ ir buvo dedikuotas artimam kompozitoriaus bičiuliui – Mančesterio Karališkojo muzikos koledžo profesoriui, smuikininkui Willy Hessui.

LNSO trimitai, Dovas Lietuvninkas, 2020, nuotr. Dmitrij Matvejev

Koncerto pabaigoje tarsi muzikinis rekviem skambės praėjusių metų pabaigoje amžinybėn iškeliavusio lietuvių kompozitoriaus Fausto Latėno „Lietuvos Jeruzalė“. Tai muzika Grigorijaus Kanovičiaus dramai „Nusišypsok mums, Viešpatie!“, pagal kurią lietuvių menininkų grupė, vadovaujama režisieriaus R. Tumino, dar 1994 m. Vilniaus mažajame teatre pastatė spektaklį. Vaidinimą lydinčioje muzikoje skamba lyriška tema, kuri yra siejama su Vilniaus geto himno melodija. Tačiau siužeto idėja aprėpia daug daugiau, išlieka aktuali visais laikais ir visose situacijose, nes, kaip recenzijoje po premjeros 1994 m. rašė Irena Aleksaitė: „Bet ar tik apie Žydus rašė G. Kanovičius, o R. Tuminas statė spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“? Daugiau ir labiau apie Žmogų ir jo dalią, dar apie Tėvus, kuriems niekada neužtenka Vaikų meilės, dar apie Vaikus, kurie yra amžini Tėvų skolininkai, dar apie Tėvynę – artimą ir tolimą, dar apie nuolatinę Žmogaus kelionę į Amžinybę.“

LNSO trombonai, 2019, nuotr. Dmitrij Matvejev

Onutė Švabauskaitė, violončelė, 2019, muotr. Dmitrij Matvejev

Sergijus Kirsenka, tūba, 2020, nuotr. Dmitrij Matvejev

Viktor Palej, obojus, 2020, nuotr. Dmitrij Matvejev.