Žuvinto biosferos rezervato grybų sąrašas padvigubėjo

Žuvinto biosferos rezervatas yra namai daugiau nei 4200 rūšių gyvūnų, augalų, grybų, o kasmet tyrėjai atranda vis naujų. Iš čia  rastų 540 grybų rūšių, net 288 rūšys pirmąkart aptiktos 2019-2020 metais. Jų tarpe  – 15 saugotinų pagal IUCN kriterijus, o 16 išvis naujos Lietuvai.

Tiek jų pririnko, radvietes suregistravo mikologė dr. Reda Iršėnaitė, išvaikščiojusi visą biosferos rezervatą. Jei ne išskirtinai sausringos ir grybams vystytis nepalankios pastarosios dvi vasaros, rūšių gal būtų aptikta daugiau.

Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje iki šiol grybai nebuvo tikslingai tirti. Iš viso buvo žinomos 252 grybų rūšys rastos Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje, pagrinde nustatytos mokslininkų V. Urbono ir A. Griciaus lauko ekspedicijų metu. Iš biosferos rezervato grybų 500 rūšių priskiriama papėdgrybiams, o 40 rūšių yra aukšliagrybiai. Pastarieji grybai dažniausiai yra smulkūs ir sunkiai pastebimi.

Didžioji dalis identifikuotų grybų, 227 rūšys, yra medienos saprotrofai, skaidantys negyvą spygliuočių ir lapuočių medžių ir krūmų medieną. Mikorizinių grybų, sudarančių abipusiai naudingą ryšį su augalais, nustatyta 156 rūšių. Dirvožemio, paklotės ir ekskrementų saprotrofų rasta 144, parazitinių grybų augančių ant medžių ir samanų – 13 rūšių.

Žuvinto biosferos rezervate daugiausia paplitę skroblynų, eglynų, retesnės – aukštapelkių ir žemapelkių, pievų ir ganyklų rūšys.
Čia nustatyta 15 rūšių, kurios pagal Tarptautinės gamtos apsaugos draugijos (IUCN) nustatytus kriterijus priskirtinos, viena rūšis priskirta kritiškai grėsmingos (CR) būklės kategorijai, 8 rūšys grėsmingos būklės (EN) kategorijai ir 6 – pažeidžiamų taksonų (VU) kategorijai (2 lentelė). Visos šios rūšys, išskyrus skroblyninį raudonviršį (Leccinum pseudoscabrum, sin. Leccinum griseum), 2019 metais įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą.

Į saugomų rūšių sąrašus įtrauktas ir arti pavojingos būklės (NT) esantis dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus, sin. Boletus luridiformis), augantis plačialapių miškuose ir sudarantis mikorizę su ąžuolais ir eglėmis. Skroblyno buveinėse rastas krateriškasis taurūnis (Urnula craterium), skroblyninis raudonviršis (Leccinum pseudoscabrum) ir piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris). Lazdynams specifinis lazdyninis kelmenis (Dichomitus campestris), ant uosių dažniau išauga kietasis laibadyglis (Steccherinum robustius).
Eglynai su stambiais eglių virtuoliais yra palanki buveinė tik ant eglių negyvos medienos augančioms rūšims: rausvajai šeriapintei (Junghuhnia collabens), plunksniniam raukšliagrybiui (Phlebia centrifuga), rausvajai pintainei (Fomitopsis rosea).

Stepinės pievos, kurioms būdingas karbonatingas dirvožemis, vertinga buveinė specifiniams neturtingų pievų grybams. Žalsvoji gijabudė (Entoloma incanum) ir melsvakotė stirnabudė (Lepista personata) rastos būtent tokioje buveinėje. Šiose buveinėse randamos ir kitos retos, mažai ištirtos gijabudžių (Entoloma),  uotenių (Hygrocybe), žagarūnių (Clavaria) rūšys.

Žuvinto biosferos rezervate nustatyta 16 naujų Lietuvai grybų rūšių. Amanita argentea, Amanita ceciliae, Cortinarius olearioides, Lactarius glaucescens ir Xerocomus porosporus yra pietinio paplitimo rūšys rečiau arba visai nerandamos borealinėje srityje.

Paplitusios iki Skandinavijos pietinės dalies, šiose šalyse įvertintos kaip arti grėsmės kategorijos arba pažeidžiamos. Šie grybai sudaro mikorizę su skroblais, ąžuolais, liepomis, lazdynais. Jiems būdingas prieraišumas turtingam maisto medžiagų kalkingam dirvožemiui ir gana atviroms, termofilinėms buveinėms. Visos jos rastos Buktos miško skroblyno buveinėje.

Ant medienos augantys Crepidotus crocophyllus, Funalia gallica, Loweomyces fractipes, Pluteus umbrosus, Xylodon flaviporus grybai rasti ant stambių skroblo, beržo ar nenustatytos rūšies lapuočių virtuolių Buktos miške skroblyno buveinėse ir pasižymi palitimu nemoralinėje zonoje.

Šios naujai Lietuvai rastos rūšys labiau paplitusios pietinėje ir vakarinėje Europos dalyje vyraujančiais bukynuose. Mūsų regione, kur buko arealas nesiekia, grybų rūšys gali rinktis skroblynų ar ąžuolynų buveines.

Stepinėje pievoje nustatytos dvi gijabudžių rūšys (Entoloma carneogriseum ir E. papillatum). Europoje gijabudžių genties yra virš 200 rūšių, Lietuvoje pakol kas  – 80, mat pievose ir žemapelkėse augantys grybai Lietuvoje yra mažai ištirti.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija