Žolinės savaitę visi keliai veda į Pivašiūnus
  NAUJIENOS

Žolinės savaitę visi keliai veda į Pivašiūnus

Kategorija:

Miestas:
Šį savaitgalį Alytaus rajono Pivašiūnų kaimo ramią kasdienybę pakylės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) iškilmės, į kurias kasmet atvyksta tūkstančiai žmonių. Pivašiūnai žinomi ir garsūs nuo seno – Vilniaus katedrą primenančioje bažnyčioje yra stebuklingų galių turintis Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas, o prieš 100 metų joje vyko chorų karai. Pastarąjį dešimtmetį į gyvenvietę dažnai atvykstama ir dėl dzūkiškų patiekalų bei koncertų ant legendomis apipintų kalvų.



Žolinė sukviečia maldininkus, gimines ir draugus

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose prasidėjo šiandien, rugpjūčio 14-ąją, ir tęsis iki rugpjūčio 22 d., tačiau iškilmingiausios Mišios vyks rugpjūčio 15-ąją. Šią dieną šventinami žolynai, duona bei vaisiai, meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Vietiniai Žolinės atlaidus dar vadina ir giminių susitikimu, nes į gimtąjį kaimą sugrįžta vaikai, anūkai lanko senelius, susitinka draugai.


Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje vietovėje šalia Pivašiūnų – Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVII a.,  tačiau  pilkapiai rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 m. iškilo medinė bažnyčia. Statybą finansavęs Jonas Klockis ją padovanojo  Trakų  vienuoliams benediktinams, kurie du amžius plėtė miestelį, turėjo tris kalves ir plytinę, įrengė kelias smukles. Senosios bažnyčios vietoje 1853 m. ant akmeninių pamatų iš tašytų rąstų pastatyta iki šiol išlikusi stačiakampė klasicistinė Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Jos viduje yra išlikusi Nukryžiuotojo ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūros, saugomi paveikslai „Jėzus prieš Poncijų Pilotą“ ir „Šv. Petras išsigina Jėzaus“.

Vilniaus katedrą primenančioje bažnyčioje – stebuklingas paveikslas

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kurioje ir vyksta Žolinės atlaidai,  pastatyta 1825 m. Ji vienintelė klasicistinio stiliaus Lietuvos bažnyčia – paprasta, bet daili, savita, primenanti Vilniaus arkikatedrą.
Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas altorius. Jame kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, per karus  ir gaisrus  nenukentėjęs, karūnuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis. Sakoma, kad stebuklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros Vartų Madonos paveikslui. Šis paveikslas  pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.

Įspūdinga bažnyčios interjero dalis – 15 medinių baltai dažytų skulptūrų su paauksavimais. Pivašiūnų bažnyčia – vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje objektų. Greta varpinės stovi menininkės Leokadijos Belvertaitės 1945–1948 m. sukurta Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčios šventorių, yra Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių stotys (aut. Algirdas Judickas, 1988 m.).

Chorų karai prieš 100 metų ir juos sukėlęs Nepriklausomybės signataras

Ne tik šiandien vyksta chorų karai. Pasirodo, prieš 100 metų jie irgi vyko Pivašiūnų bažnyčioje, o „kaltininkas“ buvo Vasario 16-osios akto signataras Alfonsas Petrulis, kuris darė didelę įtaką gyventojų lietuvybei. Kunigas pradėjo organizuoti lietuviškas pamaldas,  tai nepatiko lenkams, nes šv. Mišios vykdavo tik lenkų kalba. Pasibaigus lenkiškoms mišioms, jie nesiskirstydavo, norėdami sutrukdyti lietuviškas pamaldas, pradėdavo giedoti giesmes lenkų kalba, o lietuviai – nenusileisdavo, atsikirsdavo giesmėmis lietuviškai. Ginčas buvo išspręstas nutarus Mišias laikyti lietuvių kalba.



Kunigas A. Petrulis Pivašiūnuose klebonavo  1911–1927 m., bažnyčios kalvos papėdėje jam yra skirtas paminklas.

Kepurėmis supiltas piliakalnis

Nuo Pivašiūnų bažnyčios šventoriaus atsiveria piliakalnio panorama. Legenda sako, kad ant to piliakalnio senovėje buvusi šventykla, ir tuomet jis nebuvęs toks aukštas. Čia žmonės eidavo melstis ir nešdavo kepurę žemių, taip ir supylė šį piliakalnį. Dar pasakojama, kad Pivašiūnų piliakalnis priklausė Pilėnų kunigaikščio Margirio sūnui. Todėl  narsusis kunigaikštis esą jame ir palaidotas.


Pramogos Pivašiūnuose ir dzūkiški patiekalai

Šiandien Pivašiūnai – seniūnijos centras. Jis mielai priima piligrimus ir smalsius keliautojus. Čia  galima ne tik rasti dvasinę ramybę, bet ir turiningai, smagiai praleisti laiką Pivašiūnų amatų centre ar prie Ilgio ežero įrengtoje poilsio zonoje, kurioje yra paplūdimys,  lieptelis į ežerą, krepšinio, tinklinio aikštelės, pavėsinės.


Pivašiūnų Amatų centre galima pasimokyti amatų, pasigaminti ir paragauti dzūkiškių valgių. Darbuotoja Stasė Čižauskienė kepa bulvines bandas ant džiovintų kopūstų lapų, dzūkų pyragą iš grikių miltų, rengia edukacines programas ir degustacijas. Dėl dalyvavimo veiklose reikia tartis iš anksto.

Rugpjūčio 15–22 d. nuo 12  iki 18 val. Amatų centre veiks tautodailininkų ir amatininkų darbų parodos, krautuvėlė, kurioje gausu tautodailininkų ir amatininkų dirbinių.

Pivašiūnus garsina ir muzikos vakarai, organizuojami ant Ilgų ežero kranto prie Skrynios ir Muzikos kalvų. Čia bus švenčiama ir Žolinė. Alytaus rajono savivaldybė rugpjūčio 15 d. 19 val.  kviečia į pramogų vakarą „Žolinė Pivašiūnuose“.



Tradicijas ir papročius primins Butrimonių šokių kolektyvas „Gojelis“. Koncertuos dainininkas Dainotas Varnas, grupės „Dinamika“ ir  „Husarai“. Šventiniame vakare bus pramogų visai šeimai, veiks atrakcionai vaikams, vyks prekyba, diskoteka, poškės fejerverkai.


Alytaus rajono savivaldybės informacija
 


 

Reklama