Žemės ūkio atašė siekia, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas
  NAUJIENOS

Žemės ūkio atašė siekia, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas

Kategorija:

Miestas:

Tradiciškai, metams pasibaigus, su Žemės ūkio ministerijos vadovybe susitiko deleguoti specialieji atašė. Jie pristatė nuveiktus darbus ir aptarė naujus tikslus bei laukiančius iššūkius.

Keturi ŽŪM atašė dirba Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES Briuselyje, kiti stiprina dvišalius santykius Kinijoje, Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje.

Atsižvelgiant į ekonominės diplomatijos prioritetus ir siekiant optimizuoti žemės ūkio atašė geografinį išsidėstymą, šiemet bus įsteigta pareigybė ir JAE. Ši šalis, importuojanti net 80 proc. jai reikalingų maisto produktų, yra potenciali rinka Lietuvai – tai rodo ir išaugęs verslo atstovų susidomėjimas. 

Žemės ūkio ministerija, apklaususi eksportuojančias įmones, parengė  eksporto skatinimo veiklos gaires 2020-2022 metams, kuriose sudėliojo svarbiausius aspektus. Veiklos atskiroms rinkoms ar šalims kiekvienais metais bus tvirtinamos atskirai.   

Gairėse akcentuota naujų rinkų paieška ir plėtra esamose šalyse; eksporto asortimento įvairinimas; aukštesnės pridėtinės vertės produktų eksportas; investicijų į Lietuvos žemės ūkį pritraukimas; maisto pramonės gamintojų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo stiprinimas.

Mūsų šalies maisto pramonės eksportuotojus šiuo metu labiausiai domina JAV, Kanada, Kinija, Japonija, Indonezija, Malaizija, Persijos įlankos šalys, Brazilija, Meksika, Australija. Šiose šalyse matomas dar neišnaudotas prekybos potencialas.

„Eksporto leidimų gavimas yra vienas svarbiausių šalies institucijų užduočių, todėl ekonominės diplomatijos vaidmuo yra ypač svarbus“, – sako žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad ministerija teikia prioritetą aukštesnės pridėtinės vertės produktų, lietuviškos kilmės ir ekologiškų produktų skatinimui. 

Šiemet ir vėl numatoma remti įmonių dalyvavimą tarptautinėse parodose, rengti politinius vizitus ir verslo misijas, planuojama sukurti lietuviško maisto prekės ženklą, organizuoti lietuviškų produktų pristatymo renginius, rengti informacines medžiagas ir galimybių studijas dėl prioritetinių rinkų atvėrimo.

Tačiau žemės ūkio diplomatijai svarbu ne tik įvaizdis, bet ir rezultatai. Belgijoje dirbantys ŽŪM atašė, apibendrindami 2019-ųjų darbus, pastebėjo, kad lengvais nei prabėgusių, nei ateinančių metų nepavadinsi. Savo spalvų įneša Brexit, laukia dideli iššūkiai ES bendrosios žemės ūkio politikos, veterinarijos, fitosanitarijos, žuvininkystės ir kitose žemės ūkiui svarbiose srityse. Svarbiausiais klausimais išlieka tiesioginių išmokų išorinė konvergencija ir tinkamas kaimo plėtros finansavimas, taip pat žaliosios iniciatyvos, bioįvairovės strategija ir kt.   

Kalbėdamas ne vienas žemės ūkio atašė pabrėžė jiems labai aktualią problemą – Lietuvos verslininkai gana nenoriai dalijasi grįžtamąja informacija, t. y. kaip jiems sekėsi užmegzti ryšius, kokie to rezultatai. Dažnai pasitaiko, kad įmonės, pareiškusios norą bendradarbiauti, ima ir persigalvoja, neatvyksta į žemės ūkio atašė surengtus susitikimus, laiku nepateikia prašomos informacijos ir pan.

Visos šalys labai atidžiai saugo savo rinkas, tad tenka įveikti daug barjerų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, dirbanti su 31 šalimi dėl eksportų leidimų, pernai gavo 5 naujus leidimus, dėl jų dirbama ir toliau. Šiemet laukiama auditorių iš  Saudo Arabijos, Kinijos. Daug pastangų deda ir Valstybinė augalininkystės tarnyba, siekdama atverti naujas rinkas mūsų augalinei produkcijai. Šiemet intensyviausiai bus dirbama su JAV, Brazilija ir Kinija.

Susitikime konstatuota, kad iš esmės valstybės institucijų ir verslo atstovų bendradarbiavimas yra sėkmingas, o tai yra esminė sąlyga, siekiant plačiau atverti trečiųjų šalių rinkas.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija


Reklama