NAUJIENOS

Žemaitijos nacionalinis parkas

Kategorija:

Miestas:
Parkas įsikūręs adresu Didžioji g. 8, Plateliai, Plungės r. Žemaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 “Dėl Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato” (Žin., 1991, Nr.13-332), siekiant išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksus bei kultūrinį paveldą, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, užtikrinti subalansuotą gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams.
Žmogus ir aplinka neatsiejami. Gyvenamąją aplinką sudaro reljefas, jo litologinė sudėtis (nuosėdos), klimato sąlygos, vanduo, dirvožemis, augalija, grybija ir gyvūnija. Gamtiniai komponentai sąlygoja ir žmonių veiklą. Pavyzdžiui, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje iškrintantys gausūs krituliai, vyraujantys spygliuočių miškai lemia rūgščių dirvožemių susidarymą, o tokie dirvožemiai nėra derlingi, reikalauja papildomo triūso, siekiant gauti geresnį derlių. Bet tai atsveria kita jo vertė - kalvotas kraštovaizdis, galybė gilesnių ar seklesnių ežerų, pelkių, vingiuotų upelių suformavo išskirtinę gamtos kompoziciją, europinės svarbos saugomą gamtos ir kultūros paveldo kompleksą.
Plateliai – vienas gražiausių ir idomiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Platelių miestelis yra įsikūręs vakarinėje Platelių ežero pusėje.Miestelis iki XVII a. pab. buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Tilto liekanos – ąžuoliniai poliai –  po vandeniu išsilaikė iki šių dienų.Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Šalia – XIX a. medinė varpinė.  Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų  – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių  Platelių dvaro savininkų MarieChoiseul-Gouffier ir jos brolis GabrielChoiseul-Gouffier.
Platelių dvaro parkas pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir saugomų augalų (raudonviduręžiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) ir gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodąjį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių.
Raganos uosis – botaninis gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 1960 m., gamtos paminklu – 2000 m. Auga Plungės rajone, Plateliuose, buvusio Platelių dvaro parke. Medis patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją.
Platelių liepa auga Platelių dvaro parke, pietinėje alėjoje. Jos apimtis krūtinės aukštyje – 5,40 m. Manoma, kad liepai yra apie 180 metų, nes parkas sodintas 19 a. pradžioje. Medis įdomus šakotu, storu kamienu.
Platelių vinkšna auga buvusiame Platelių dvaro sode. Manoma, kad medžiui – apie 180 metų, nes dvaro sodas ir Platelių parkas sodintas 19 a. pradžioje. Vinkšnos kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 4,8 m, aukštis – apie 26 m. Vinkšnos sparčiai auga iki 60 metų, vėliau jų augimas sulėtėja. Išgyvena iki 300 metų.
Platelių ežeras. Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 50 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas. Ežere yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai. Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu.
Platelių ežero apžvalgos aikštelė. Iš aikštelės atsiveria Platelių ežero panorama su Pliksalės, Pilies, Veršių salomis, Šventorkalnio pusiasaliu ir Plokštinės miškais.
Paukščių stebėjimo vieta įrengta prie Pakastuvos tvenkinio, telmologiniame draustinyje, už 400 m nuo maršruto trasos. Čia galima pamatyti gerves, rudakaklius kragus, didžiuosius baublius ir kt.

Siberijos apžvalgos bokštas. Dviračiu ar pėsčiomis iš Platelių galima nukeliauti iki Beržoro bažnytkaimio, pakeliui užlipant ant Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio). Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama