NAUJIENOS

Vitalijus Mitrofanovas: laimėti yra lengviau, negu išsaugoti pasitikėjimą

Kategorija:

Miestas:
„Akmenės rajono žmonių pasitikėjimas dar labiau didina atsakomybę. Laimėti yra lengviau, negu išsaugoti pasitikėjimą. Žmonės nori dar didesnio rajono proveržio visose srityse. O jų lūkesčiai įpareigoja dar aktyviau dirbti“, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis meru išrinktas per pirmąjį rinkimų turą. Už jį balsavo 60,42 rinkimuose dalyvavusių rajono rinkėjų.
Balandžio 15 d. prisiekė 25 tarybos nariai. Dirbti rajono labui prisiekė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „Socialdemokratai iškart po rinkimų turėjome dauguma. Iš 25 mandatų buvome gavę 13. Praėjusioje kadencijoje dirbome be opozicijos. Dabar ji formuojasi. Norėtųsi, kad ji būtų konstruktyvi, o ne dėl trukdžių, – apie pirmuosius naujos tarybos žingsnius pasakoja meras. – Koaliciją sudarome dvi partijos – socialdemokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jie praėjusią kadenciją turėjo 4 mandatus, šioje 5. Tai rodo, kad žmonių pasitikėjimas auga. Be to ir mūsų rajone išrinktas Seimo narys Valius Ąžuolas priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tad manau, dirbdami kartu galėsime nuveikti daug daugiau.“
Gerbiamas mere, kelinta Jūsų, kaip mero kadencija?
Jau ketvirta.
Ir kokios mintys kyla ją pradedant?
Kadangi meru dirbu ne pirmą kadenciją, visi darbai žinomi. Be abejo, kiekvienoje kadencijoje yra numatomos prioritetinės sritys. Per šią kadenciją pirmumą teiksime   socialinei aplinkai gerinti ir paslaugų kokybei užtikrinti. Šioje srityje didelė netvarka jau valstybiniame lygmenyje. Turi būti sukurtas aiškus socialinių paslaugų katalogas, numatytos aiškios jų vertės. Dabar net sunku suprasti, kas socialinių paslaugų steigėjai, kas teikėjai, kas gavėjai.
Kitas prioritetas – reikia nuo viešojo administravimo proceso persiorientuoti į rezultatą. Nors matome, kad ateina didžiulės investicijos, yra didelis statybos darbų poreikis, bet rajone turime gana didelį nedarbą – 13 procentų. Tai rodo, kad dėmesį reikia nukreipti ne į procesą, bet ir į pasiektus rodiklius. Savivaldybė, siekdama mažinti nedarbą, dalyvauja pilotiniame projekte dėl ilgalaikių bedarbių įtraukimo į darbo rinką.
Per ankstesnes kadencijas nemažai nuveikta: ir pritraukta investicijų, ir socialinių pašalpų mokėjimas tapo tikslingas, ir daug dėmesio skirta švietimo problemoms. Rajonas yra pasiekęs gerų rezultatų optimizuojant švietimo įstaigų tinklą. Šiandien galime pasigirti vienu didžiausiu švietimiečių vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje.
Kalbant apie šios kadencijos infrastruktūrinius objektus, manau, mūsų garbės reikalas – sveikatingumo ir sporto kompleksas Naujoje Akmenėje. Apsisprendėme atnaujinti ir modernizuoti buvusį kompleksą, tad būsimo centro vizija sukelia įvairių diskusijų. Ieškome geriausio būdo, išbandėme įvairias formas, bandydami pritraukti privatų kapitalą, pasinaudoti viešosios ir privačiosios partnerystės institutu. Galime daryti išvadą, kad verslas mažose savivaldybėse neturi intereso investuoti. Mąstydami, kad tai svarbu žmonių sveikai gyvensenai, mokymui plaukti, neįgaliųjų reabilitacijai, jaunimo užimtumui matome, kad lieka vienintelis būdas – biudžeto lėšos. Dabar jau rengiamas techninis projektas. Prie projekto dirba ne tik sporto, bet ir sveikatos srities specialistai, nes norime, kad šis kompleksas būtų universalus.  Kad būtų naudojamas ne tik vaikų neformaliam užimtumui, ne tik sporto tikslams, bet ir gyventojų, turinčių sveikatos problemų, po sunkių operacijų ar kitais atvejais, reabilitacijai. Tikiuosi, kad per ketverius metus bendromis pastangomis šį darbą įveiksime.
O kaip dėl šio komplekso finansavimo?
Tenka apgailestauti, kad šis objektas į Valstybės investicijų programą šiemet nebuvo įtrauktas, nors tiek su Vyriausybe, tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kalbėta: jei mes prisidedame 50 proc. lėšų, kitą 50 proc. gausime. Todėl dar tikimės Vyriausybės dėmesio: už daromas pastangas sprendžiant investicijų ir socialines problemas būti paskatinti.

Be to, vykstant sveikatos apsaugos sistemos reorganizavimui, svarbus vaidmuo tenka reabilitacijai, tad tikimės, kad ir mūsų pasirinktas profilis bus reikšmingas priimant sprendimą dėl finansavimo. Mes norime labai gerai pasirengti viešųjų pirkimų dokumentaciją, nes, kaip matome, dėl šios procedūros, jei pradiniai darbai nepakankamai gerai padaryti, vėliau atsiranda įvairiausių problemų.
Kokiais per ankstesnes kadencijas nuveiktais darbais labiausiai džiaugiatės?
Malonus dalykas tai, ką pastebi iš kitur atvykę svečiai. Jie tvirtina, kad mūsų žmonės lengvai bendraujantys, visada besišypsantys, mieste juntama bendruomeniška atmosfera. Juk kuriant aplinką ir buvo siekiama žmonėms įdiegti, kad tai visų mūsų bendra nuosavybė, kurią turime saugoti ir puoselėti.
Kitas džiuginantis dalykas – pagaliau pajudėjo mūsų laisvoji ekonominė zona. Jau turime jos operatorių. Dar maloniau, kad ten kuriasi verslas, kurio investicija viena didžiausių Lietuvoje. Nors labai nesigiriame, bet į Akmenę yra atėjusi ne viena užsienio kapitalo įmonė. Per septynerius metus pastatytos dvi naujos „Eternit – Baltic“ gamyklos. Tai šimtaprocentinis belgų kapitalas. Modernizuota Akmenės cemento gamykla. Pramonė Akmenėje auga, tik nelabai galime pasigirti smulkaus verslo plėtra.
Stambių įmonių atsiradimas Akmenėje padidino ir nekilnojamojo turto vertę. Didėja ir nuomos kaina. Tai savivaldybei kelia naują iššūkių – plėsti socialinį būstą. Taigi viena socialinių paslaugų yra žmonių apgyvendinimas.
Be abejo, džiugina ir sėkmingas ES paramos panaudojimas. Tai turėjo įtakos, kad šiandien galime pasidžiaugti didesniu savivaldybės biudžetu, galime daugiau prisidėti prie rajono gyventojams svarbių projektų.
Pokyčiai vyksta visame rajone. Kiekviena didesnė gyvenvietė turi daugiafunkcius centrus, kuriuose vyksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo užsiėmimai. Yra patalpos bendruomenėms susirinkti.
Žinoma, yra geriau tvarkytis vieno miesto savivaldybėje, sukoncentravus lėšas, matome didesnius pokyčius. Akmenės rajonas specifinis – turime kelias stambias gyvenvietes. Tai Akmenė, Venta, Papilė ir rajono centras Naujoji Akmenė. Tad lėšas turime skirstyti proporcingai. Palaikant visų stambesnių miestelių gyvybingumą.
Didžiuojuosi rajone esančiu muzikos mokyklų ir vaikų darželių tinklu. Rajone turime tris muzikos mokyklas ir septynis vaikų darželius. Tačiau pastaruoju metu vietų vaikų darželiuose jau trūksta. Tai rodo Akmenės rajono atsigavimą. Į rajoną atsikelia nemažai jaunų šeimų, nemažai jaunų žmonių grįžta iš emigracijos.
Statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone gyventojų skaičius mažėja, o vietų trūkumas vaikų darželiuose, nekilnojamojo turto vertės ūgtelėjimas rodo ką kitą. Statistinių duomenų ir realaus gyventojų skaičiaus neatitikimas sukelia tam tikrų iššūkių.
Reikėtų peržiūrėti ir biudžeto formavimo metodiką. Didėjant atlyginimams, daugiau gyventojų pajamų mokesčio skiriama savivaldybėms. Tačiau man visiškai neaiški darbuotojų apskaita. Investuotojai neslepia, kad pas juos dirbs nemažai žmonių iš Ukrainos. Kaip jie figūruoja finansiniuose dokumentuose ir kur keliauja jų sumokami mokesčiai? Arba kitas atvejis. Turime įmonę, kuri registruota Šiauliuose. Kiek žinau, Šiauliuose dirba apie šimtas darbuotojų, o Akmenėje – apie 400. Kyla klausimas, ar atlyginimų padidėjimas naudingas Šiauliams, ar ir Akmenei, kad nebūtų taip: mes skatiname naujų darbo vietų kūrimą, o visi dividendai tenka kitai savivaldybei. Taigi šioje srityje kol kas nėra aiškios gyventojų pajamų apskaitos, tenkančios savivaldybei, tvarkos, tad per šią kadenciją, tikiuosi, pavyks išsigryninti šiuos klausimus. Manau, prie to aktyviai prisidės ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Neturime pamiršti, kad eina paskutinis 2014–2020 metų ES finansinės paramos laikotarpio etapas, daugelis objektų dar tik svarstymų stadijoje. Per praėjusį laikotarpį buvo sakoma, kad dar ne viską mokame, ne visur esame pasirengę, bet šiame laikotarpyje, kaip matome, dar sudėtingiau, dar daugiau biurokratijos.
Esu prieš lėšų įsisavinimą, manau, pirmiausia turi būti orientuojamasi į rezultatą. Tačiau kol kas tiek agentūros, tiek ministerijos labiausiai orientuojasi į procedūrinius dalykus, o ne į rodiklius. Ir, nepaisant, kad rezultatas pasiektas, bet, jei yra procedūrų pažeidimas, savivaldybė yra baudžiama, sumokant baudą iš rajono biudžeto. Tad realiai baudžiami rajono gyventojai. Juk tas lėšas, kurias tenka sumokėti kaip baudą už kažkokius procedūrinius pažeidimus, būtų galima skirti mokytojų, socialiniu darbuotojų atlyginimui padidinti.
Problemų sukelia ir viešųjų pirkimų įstatymo netobulumas. Susidaro įspūdis, kad tas taisykles ir aprašymus rašo žmonės, patys neatlikę nė vieno pirkimo ir ginantys privatų interesą.
Tačiau apie viešųjų pirkimų įstatymo netobulumus kalbama jau gan seniai. Gal vis tik savivaldybės susitelkusios motyvuotai galite pateikti pasiūlymus ir paskatinti Seimą įstatymą patobulinti?
Įstatymo pakeitimai svarbūs ne tik savivaldybėms, bet ir centrinei valdžiai. Matome, kas su viešaisiais pirkimais vyksta ministerijose.  Susidaro įspūdis, kad stebima, kas vyksta savivaldybėse, bet nematoma, kas vyksta panosėje. Į savivaldybes žiūrima kaip į kažkokį darinį, kuriame lengvai gali prasidėti korupcija. Mielai finansuotume vieno STT pareigūno arba Viešųjų pirkimų tarnybos atstovo išlaikymą ir skirtume jam kabinetą ir tegul mus prižiūri, jei jau toks nepasitikėjimas. Ir nebūtų tai stebuklas. Dirbdamas meru 10 metų matau nuolatinį centrinės valdžios institucijų funkcijų centralizavimą.
Paminėjote, kad rajone sunkiau kelią skinasi smulkusis verslas. Ar neatrodo, kad tai gyvenimo suformuoto mentaliteto padarinys? Juk Akmenė buvo pramonės miestas ir žmonės buvo pratę dirbti įmonėse.
Manyčiau, kad taip. Kaip kuriasi mokytojų, gydytojų, teisininkų šeimos tradicijos, tas pats ir su smulkiuoju verslu.  Natūralu, kad tėvai savo patirtis perduoda vaikams. Akmenė buvo pramonės kraštas, žmonės buvo suvažiavę čia dirbti iš įvairių vietų, dirbdavo, gaudavo atlyginimą ir buvo gerai. Kur pramonės nebuvo, žmonės dar sovietiniais metais buvo įpratę rūsiuose megztinius megzti ar užsiimti kita privačia veikla, jiems lengviau buvo pradėti kurti savo verslą.
Tačiau viskas keičiasi. Tam tikrų tendencijų įneša ir iš kitur atvažiuojantys žmonės.  Žinoma, verslumą reikia ugdyti ir mokykloje.
Dar labai svarbu, atskirti smulkųjį ir vidutinį verslą ir šiandien labiau kalbėti apie smulkųjį. O jam reikia daugiau mokestinių lengvatų. Šiandien nemažai smulkiojo verslo yra šešėlyje.  Paskutinis absurdas, net laikinoms prekybos vietoms privalu turėti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Logine prasme suprantu – kas žemės savininkas, tas leidimą ir turi duoti. Šis reikalavimas verslo negąsdintų, jei valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose būtų perduotos savivaldybėms. Spartinant žemės reformos užbaigimą, galbūt tai būtų galima pradėti nuo tų savivaldybių, kuriose žemės grąžinimas jau baigtas ir perleidžiant žemės valdymo funkcijas savivaldybėms.

Valstybinės žemės administravimo perdavimas savivaldybėms ir skolinimosi galimybių palengvinimas, manyčiau, yra kertiniai šios kadencijos savivaldybių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos uždaviniai.  Šios funkcijos yra savivaldos prigimtinė teisė. Ne kartą tai buvo akcentuota ir Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso atstovų, vykdančių monitoringą dėl savivaldos teisės normų atitikties Europos vietos savivaldos chartijai.  
Beje, ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kol dirbo vidaus reikalų viceministru tvirtino, kad miestuose ir miesteliuose esančios valstybinės žemės administravimas turi būti perduotas savivaldybei, tad dabar jis turi puikias galimybes tam įgyvendinti.

Kalbino Justė Brigė
Paskelbtas "Savivaldybių žinios" Nr.8
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama