NAUJIENOS

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė: leiskime smulkiajam verslui veikti, sukurdami vienodas sąlygas su didžiaisiais

Kategorija:

Miestas:
„Smulkiojo verslo žvakelės prie Vyriausybės. Solidarizuojuosi ir palaikau. Nediskriminuokime smulkiųjų. Jie suneša didžiąją dalį šalies mokesčių. Jie neturi brangių advokatų ir lobistų. Bet jie irgi turi teisę būti išgirsti“, – savo Facebook paskyroje prieš kelias dienas rašė komunikacijos specialistė, politikė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Su ja ir kalbamės apie neseniai įvykusią akciją, smulkųjį verslą ir jo svarbą.
 
Danijoje, Lenkijoje, verslininkai jau prieš kelias savaites pasipriešino per griežtų draudimų politikai. Mūsų smulkieji verslininkai atvirai pareikšti savo nuomonę išdrįso tik vasario 5 dieną – uždegdami žvakutes prie Vyriausybės Vilniuje, prie Rotušės Klaipėdoje. Jūsų manymu, kiek teisingai pasirinkta kovos prieš pandemiją strategija?

Kai sudaromos nevienodos sąlygos verslui – didiesiems prekybos centrams leidžiama veikti, o mažiems versliukams – ne, tikrai net liežuvis nesiverčia sakyti, kad efektyviai ir sąžiningai Vyriausybė elgiasi. Netgi sunku pritaikyti logikos grandinę, kad leista veikti tiems, kur parduodami tik būtiniausi maisto produktai, o kitiems – ne. Visi puikiai matome ir suprantame, kad veikia didieji prekybos centrai, kurie prekiauja viskuo ir net nesislepia, kad pas juos ir „maistas ir glaistas“.

Paminėsiu pavyzdį – mažą kosmetikos parduotuvę mažoje savivaldybėje. Ši parduotuvėlė veikia vietinės „Maximos“ patalpose ir jai teko užsidaryti pačios kalėdinės prekybos įkarštyje. Savininkas man pasakojo į prekes „užšaldęs“ visus pinigus, nes tikėjosi tuo laikotarpiu daug suprekiauti ir atsigriebti. Deja, jiems teko užsidaryti... O „Maximoje“ kaip tik tuo laiku prasidėjo didžiulės nuolaidos kosmetikai. Sutapimas? Galbūt. Tačiau maža to, šiam smulkaus verslo savininkui (nors neveikia jau kelintas mėnuo) tenka mokėti už parduotuvės patalpų nuomą tai pačiai „Maximai“, kuri veikia ir nesiskundžia klientų srautais.
 
Išties negi kirpyklos paslaugos, kur griežtai laikomasi saugumo priemonių, yra didesnis pavojus užsikrėsti nei prekybos tinklai, į kuriuose ateina gan didelis srautas žmonių?

Nesu epidemiologė, tačiau ir vėl matau nelogišką nelygybę. Kirpyklos, kosmetologijos kabinetai, grožio salonai neveikia, tačiau didžiosios grožio klinikos, kurios šalia estetinių operacijų (neva, gydymo tikslais) atlieka ir paprastesnes grožio procedūras, kurias galėtų atlikti ir eilinė kosmetologė. Vėlgi – kas leista vieniems, kitiems – deja, ne. Logiškai mąstant, jei grožio klinikų korona nepuola, tai gal ir kirpyklų neužpultų?
 
Neretai teigiama, kad griežtos priemonės reikalingos todėl, kad mūsų žmonėms trūksta atsakomybės. Tačiau yra kita medalio pusė: griežtomis priemonėmis nuo žmonių nuimama jų asmeninė atsakomybė. Pasaulinė patirtis sako, kad didžiausi pasiekimai yra ten, kur nepažeidžiama laisva žmogaus valia.
 
Ko gero tokioje pandeminėje situacijoje nėra vieno recepto. Situacija, kaip niekada, greitai kinta. Reikia nuolat stebėti ir reaguoti. Juk nelogiška laikyti smulkųjį verslą, kuris suneša didžiąją dalį šalies biudžeto, ant sausos duonos? Jei negalime mokėti subsidijų, ar kitaip jiems padėti, tada leiskime jiems dirbti. Tikrai nemanau, kad verslininkai elgtųsi neatsakingai. Atvirkščiai, jie tikrai, jausdami dėkingumą už pasitikėjimą ir leidimą dirbti, stengtųsi laikytis visų reikalavimų. Lygiai tas pats su kelionių ribojimais tarp savivaldybių. Logiški jie buvo per šventes, o eilinėmis dienomis visiškai beprasmiai. Koks tikslas leisti dirbti kaimo turizmo sodyboms ar viešbučiams, jei žmogus iš kitos savivaldybės negali atvažiuoti? Dabar turime situaciją, kad daugelis jų vis tiek veikia nelegaliai priimdami svečius.
 
Didelė dalis smulkiųjų verslininkų teigia, kad jau balansuoja ant bankroto ribos. Kokia, Jūsų manymu, jiems turėtų būti teikiama pagalba?

Daugelis pačių verslininkų sako – mums nereikia jokių pašalpų ar subsidijų, tiesiog leiskite mums dirbti. Jie puikiai supranta, kad mūsų valstybė nėra pajėgi nuolat išlaikyti, subsidijuoti šimtus tūkstančių žmonių.
 
Buvusioje Vyriausybėje dirbote ekonomikos ir inovacijų viceministre ir kuravote turizmą, o  nuo jo nelabai toli ir visas smulkusis bei vidutinis verslas. Kokias pasekmes valstybei gali sukelti smulkiojo verslo bankrotas? O gal valstybei  smulkusis verslas tolygus uodo zyzimui?

Priminėte turizmą. Šis sektorius bene labiausiai nukentėjęs. Daugelis įmonių neveikia jau beveik metus. Jos, kaip ir daugelis kitų smulkiojo verslo atstovų, balansuoja ant išgyvenimo ribos. Priverstos taupyti – atleisti darbuotojus, atsisakyti patalpų. Manau, kad kiekvienam aišku, kad bedarbių minia dar jokios ekonomikos neišgelbėjo. Ir tikrai skaudu klausyti, kai neįsigilinę į situaciją sako – o aš tai nepasigendu tų mažų parduotuvėlių, ir tikrai galiu gyventi ir be kirpyklos. Gal ir galime, gal ir nepasigendame... Bet žmonės be pajamų jau neišgali susimokėti paskolų ir mokesčių...
 
Jei smulkusis verslas reikalingas, kokia turėtų būti valstybės politika, kad jis nenumirtų, o atsigautų?

Pakartosiu labai paprastai – leiskime smulkiajam verslui veikti sukurdami vienodas sąlygas su didžiaisiais. Juk tikrai nelogiška, kad viruso didelio prekybos centro pramoninių prekių skyriuje nėra, o štai mažoje parduotuvėlėje ar kirpykloje, kur vos keletas žmonių tiesiog pavojingai daug. Valdžios atstovai labai neatsakingai elgiasi diskriminuodami smulkiuosius ir aiškiai demonstruodami nepagarbą jiems.


Dėkoju už pokalbį.


Kalbino Karolina Baltmiškė
 
 

Menas ir internete – menas

Menas ir internete – menas

Jo kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir...


Reklama