NAUJIENOS

Visuomenės nuomonė apie LGBT* asmenis: vis dar neigiama, tačiau daug žadanti

Kategorija:

Miestas:

2019 metų Eurobarometro tyrimas, matuojantis gyventojų nuostatas, atskleidė, kad Lietuva vis dar rikiuojasi labiausiai LGBT* asmenų atžvilgiu nepakančių ES šalių pirmosiose gretose. Tačiau, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperto Tomo Vytauto Raskevičiaus, šios apklausos duomenis galima vertinti ir optimistiškai.  

Kalbant apie neheteroseksualių asmenų lygiateisiškumą, lyginant su 2015 metais, pastebimas ryškus progresas. Lietuvos gyventojų, pritariančių, kad lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys turėtų turėti tokias pat teises, padaugėjo beveik dešimtadaliu (dabar tokių yra 53 proc.) Kas lėmė tokį postūmį?

Viešasis pastarųjų ketverių metų diskursas aiškiai pasižymėjo tuo, kad padidėjo LGBT* asmenų lygiateisiškumo matomumas. Per šį laikotarpį įvyko net dvejos labai sėkmingos „Baltic Pride“ eitynės, įgavusios masiškumo.

Toks pokytis neturėtų stebinti, nes ši tema yra svarbi Lietuvos visuomenei. Pavyzdžiui, neseniai vykusių rinkimų metu galėjome stebėti, kaip kandidatų buvo prašoma suformuluoti savo nuomonę LGBT* žmogaus teisių klausimais. Remdamiesi šia vertybine pozicija, rinkėjai priima vienokius arba kitokius sprendimus.

Plačiau vertinant Eurobarometro tyrimo duomenis, galima reaguoti dvejopai – arba juos laikyti blogais, arba daug žadančiais. Raginčiau į juos pažvelgti taip: vyksta pokyčiai, jie yra pakankamai stabilūs, o tai reiškia, kad esame gerame kelyje.

Europiečių klausta, kaip jie jaustųsi, matydami tos pačios lyties poras viešumoje rodant romatišką elgesį – laikantis už rankų, bučiuojantis. 71 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatogiai šalia taip besielgiančių dviejų vyrų; 56 proc. nesijaustų patogiai, jei šaliai vadovautų neheteroseksualus asmuo. Kodėl taip sumažėja gyventojų palankumas, kai pradedame kalbėti apie konkrečius šalia esančių LGBT* žmonių lygiateisiškumo pavyzdžius?   

Dar vienas šios tendencijos pavyzdys yra tai, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad LGBT* žmonės turėtų turėti tokias pačias teises, tačiau, kai klausiama, ar turėtų būti įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, pritariančių sumažėja iki 30 proc. Ką tai reiškia? Arba žmonės mūsų šalyje nemano, kad tai, jog tos pačios lyties partneriai negali susituokti, yra lygybės principo pažeidimas. Arba respondentai, atsakinėjantys į klausimus apie lygias teises, nėra įsigilinę į jų esmę. Manau, kad antrasis variantas labiau tikėtinas. Kai mūsų klausia, ar esame geri, tolerantiški, draugiški, linkstame atsakyti „taip“. Bet kai tą reikia įrodyti konkrečia vertybine pozicija, vis dar trūksta pokalbio ir švietimo šia tema.

Paklausus, kaip ES gyventojai jaustųsi, jei šalyje aukščiausią politinį postą užimtų translytis arba interseksualus asmuo, atitinkamai 24 proc. ir 21 proc. apklaustųjų nesijaustų patogiai (pasiteiravus apie LGB asmenis, bendras palankumo vidurkis – gana didelis). Ar galima spėti, kad šių žmonių teisėms ES bus skiriama daugiau dėmesio, o Lietuvoje vis dar kalbėsime apie Vakarų Europoje jau mažiau aktualias LGBT* problemas?

Translyčių ir interseksualių asmenų spektro įtraukimas į LGBT* žmogaus teisių diskursą yra labai naudingas. Tai – kryptinga Europos Komisijos pozicija. Pirmieji klausimai Eurobarometro apklausoje apie translyčius asmenis atsirado 2015 metais, šiemet jau kalbama ir apie interseksualius žmones. Galima sutikti su pastaba, kad plečiantis LGBT* diskursui iš pradžių kalbėta apie LGB (lesbiečių, gėjų ir biseksualių) asmenų teises, o dabar pereinama ir prie klausimų apie translyčius bei interseksualius asmenis.

Lietuvoje esame pakankamai unikalioje situacijoje, kadangi turime galimybę šiomis temomis kalbėti ne viena po kitos, bet vienu metu. Labai džiugu, kad translyčių asmenų iššūkiai Lietuvoje iš tiesų aptariami kaip LGBT* diskurso dalis, jų nereikėjo papildomai „įdiegti“. Tai, žinoma, lemia ir tam tikros teisinės problemos, pavyzdžiui, lyties keitimo procedūros nebuvimas. Viliuosi, kad interseksualumo segmento įtraukimas į Eurobarometro tyrimą Lietuvoje paskatins aktyvesnę diskusiją ir apie šią tapatybę.

Internete galime pastebėti nemažai komentarų, LGBT* asmenis raginant „nesidemonstruoti“, neskleisti „propagandos“. Tačiau naujausi duomenys rodo, jog beveik 60 proc. Lietuvos apklaustųjų sutinka, kad mokyklose turėtų būti kalbama apie seksualinę orientaciją, šiek tiek mažiau norėtų, kad būtų informacijos ir apie lytinę tapatybę. Ką apie viešąją nuomonę atskleidžia tokie rezultatai?

Švietimo ir ugdymo sistema yra gana jautri tema, nes sistemoje dalyvauja nepilnamečiai, tėvų nuomonė yra ypač svarbi – jie turi teisę pasirinkti, ko bus mokomi jų vaikai ir kokią informaciją jie turėtų gauti. Labai gerai, kad Lietuvos gyventojai mano, kad šalies mokyklose turėtų būti kalbama įvairiomis temomis. Žinoma, visos temos turėtų būti pristatomos pagal moksleivių brandą ir supratimo lygį.

Eurobarometro statistika rodo, kad informacijos apie LGBT* asmenis demonizavimas yra kelių save ekspertais paskelbusių žmonių bandymas šią temą dramatizuoti, ja pasinaudojant kurti skandalą, taikyti kažkokią kontroversiją. Manau, kad negatyvi informacija viso labo – objektyvių duomenų trūkumas. Žmogaus teisių klausimus kompleksiškai integravę į ugdymo procesą, tikrai galėtume pasiekti didelių pokyčių.

Plačiau susipažinti su Eurobarometro apklausos duomenimis galite ČIA.

 

LGBT* – akronimas, kuriuo sutrumpintai apibūdinami homoseksualūs (lesbietės ir gėjai), biseksualūs, translyčiai ir kitų tapatybių asmenys.

Translytis asmuo – skėtinis terminas, apibūdinantis asmenį, kurio/s lytinė tapatybė skiriasi nuo gimimo metu priskirtosios (biologinės) ir kurio lyties raiška yra kitokia nei būdinga biologiniai lyčiai.

Interseksualus asmuo – skėtinė sąvoka, apibūdinanti įvairias asmens kūno ypatybes, neatitinkančias griežtos medicininės moterų ir vyrų biologinės skirties.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama