Daiva Beliokaitė: ne valstybė gelbsti kalbą, o kalba gelbsti valstybę
2022 m. Gegužės mėn. 25 d.
Vaida Ambrasaitė: tikiu, kad lietuvių kalba yra ateities kalba
2022 m. Gegužės mėn. 22 d.
Kalba bus apie branduolinius ginklus.
Ar Šiaurės Korėja gali smogti Amerikai? Ar Iranas jau turi bombą ir ar mes ją ant Izraelio? Ar...? Apie branduolinius ginklus šiandien tiek daug plepama, tiek daug įvairiai svarstoma ir filosofuojama, kad laikas bent minutėlei stabtelėti ir padaryti savotišką auditą – kas kiek turi ir kas ką gali sau leisti.
Branduolinis kars priskiriamas didelės griaunamosios galios, bet mažai tikėtinas įvykis. Taip yra todėl, kad didžiosios valstybės prieš kelis dešimtmečius įtikino viena kitą, kad branduolinio karo laimėti negalima tad geriau grasinti juo kaip „paskutinės instancijos“ priemone, bet realia nepradėti.
Didžiausia grėsmė, kad globalus branduolinis konfliktas (globalus susinaikinimas) įvyks, buvo apie 1980–1985 metus. Tuomet ir branduoliniai arsenalai JAV bei SSSR rankose buvo tokie, kad pakako net keliems susinaikinimams. Šaltajam karui pasibaigus, įgyvendinus kelias ginklų kiekio mažinimo sutartis, grėsmė pastebimai sumažėjo – imta net tikėti, kad branduolinio karo niekados nebebus. Šiandien tačiau imama kalbėti, kad grėsmė vėl atsirado. Taip yra dėl trijų priežasčių. Pirma – baigia galioti kai kuruos sutartys ir jų nebenorima pratęsinėti. Antra – branduolinį ginklą įsigijo mažos valstybė, kurios gali jį panaudoti savo „smulkiems“ tikslams pasiekti, nesukeliant globalios branduolinės katastrofos. Trečia – vadinamas multipoliarinis pasaulis neturi (ar nenori turėti) pasaulio policininkų – šalių atsakingų už globalų saugumą.
Taigi, žiūrim, ką turim.
Daugiausia branduolinių užtaisų yra Rusijos arsenale – 6500. Amerikiečių „sąskaitoje“ – 6185. Ne iki galo tiksliomis žiniomis iš viso pasaulyje turime 13865 branduolinius užtaisus, tad dviem paminėtoms valstybėms tenka per 90 procentų karinės branduolinės galios. Tiesa, tai nedaug, palyginus su Šaltojo karo apogėjumi, kai tų sprogmenų buvo gerokai daugiau – apie 40 000.
Šioje vietoje būtina paaiškinti, kad eventualaus konflikto atveju svarbus ne tik aritmetinis galios palyginimas, bet, svarbiausia, tai, kuri ginklo dalis yra kovinėje parengtyje, o ne „rūdija sandėlyje“. Taigi Rusija turi tokių 1600, JAV – 1900. Kažkoks galios paritetas egzistuoja. Likusieji užtaisai – įvairaus statuso: ir nesunkiai modifikuojami bei „sukovinami“, ir tinkami tik sunaikinimui, jei to reikės pagal kokią nors sutartį. (bet paritetas iš esmės išlaikomas).
Reikia padaryti ir daugiau išlygų skaičiuojant – užtaisų galingumas, raketų, gebančių jas pernešti ar strateginių bombonešių skaičius, pataikymo tikslumas ir daug kitų dalykų.
Savus arsenalus po Antrojo pasaulinio karo susikūrė prancūzai su britais. Prancūzijos žinioje yra apie 300 užtaisų, bet veik visi – 280 – paruošti karui, kas kita su britais. Iš 200 užtaisų tik 120 laikoma kovinėje parengtyje.
Kitos šalys deklaruoja, kad, taip, turi branduolinį ginklą, tačiau jis yra veikiau sandėlyje, nei paleidimo ar pernešimo įrenginiuose. Kinija šiandien turi 290 branduolinių užtaisų, Pakistanas 150-160, Indija 130-140, Izraelis 80-90, Šiaurės Korėja 20-30. Iranas? Kol kas nedeklaruoja nieko, bet gal ir geriau, kad nedeklaruotų taipogi ateityje.
Pastaba – čia paminėti tik ginklai. Kuriuos galima pernešti lėktuvais, laivais bei raketomis. Tokie, kurie nešami kuprinėse (o jų yra), kol kas nesaistomi sutartimis ir priederme deklaruoti, neįskaityti.
O viskas prasidėjo nuo trijų nedidelių bombų, kurias amerikiečiai turėjo atmintinais1945 metais. Vieną išbandė savo poligone, dvi kitas – prieš Japoniją. Jei pastarieji būtų žinoję, kad arsenalas ištuštintas, gal ir nebūtų taip greit pasidavę. Kol amerikiečiai turėjo branduolinį monopolį, žinojo, kad jų šalies niekas neišdrįs užpulti, o ką JAV priims po savo „branduoliniu skėčiu“, bus toks pat saugus, kaip ir Amerika. Panaudoti ginklo ir nereikės... niekas nepuls. Iš baimės.
Kai buvo dvi apylygiai stiprios valstybės, karo tikimybė buvo, bet nedidelė – tada jau abipusio susinaikinimo baimė saugojo vienus ir kitus. Kuomet atsirado daug nedidelių branduolinių valstybėlių, niekas nebeaišku – karo tikimybė didėja. Gali pasirodyti, kad nedidelis branduolinis karas – kariaujančių reikalas, tačiau prisiminus „taikaus atomo“ išdaigas Černobylyje, neapleidžia įsitikinimas, kad bet kuris branduolinis karas yra globalus.
Egidijus Vareikis
Seimo narys
Honkongas ir Kinija Faktas: Vietinės valdžios rinkimuose daugiau kaip 90 procentų vietų valdžios struktūrose laimėjo demokratijos šalininkai. Pekino valdžios vietininkai neteko visuomenės paramos. Diagnozė: Pagrindinis...
George'as Friedmanas – vienas protingiausių JAV geopolitikų – Trečiąjį pasaulinį karą numatė apie 2050 metus. Tuomet du nauji galios centrai – Japonija ir Turkija – neva, užpuls JAV-Vidurio Europos aljansą....
Rusija Faktas: Pasak karo pramonės pareigūnų, Rusija yra pasiruošusi kovinės parengties būklėje dislokuoti pirmuosius Avangard tipo hipersoninės ginkluotės komplektus. Diagnozė: Pastarųjų metų Rusijos norai pasirodyti...
Bulgarija ir Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, buvusiam parlamento nariui Nikolajui...
Panevėžio sporto centro krepšinio treneriai Tadas Mykolaitis ir Žydrūnas Valuckis svečiavosi lopšelyje-darželyje „Vaikystė“. Susitikimo metu treneriai mažuosius panevėžiečius supažindino su krepšinio sporto...
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, stipriai keičiasi mūsų šalies mokyklose bei universitetuose besimokančio jaunimo pokalbių temos ir net vertybės: šiandien jie vis garsiau kalba apie saugumą, meilę, pagalbą vienas kitam, aukojimą bei...
Antradienį vartus oficialiai atvėrė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos sporto aikštynas. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva pertvarkytas stadionas priims per 1000 gimnazijos mokinių ir Žirmūnų bendruomenės narius. 2350 kv. m ploto...
Dauguma personalo atrankos specialistų teigia, jog integruotos komunikacijos profesionalų poreikis yra didesnis nei šiuo metu darbo rinkoje vyraujanti pasiūla. Kas parodo, jog sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms ir pakitus...
Tris pirmuosius vasaros trečiadienius – birželio 1, 8 ir 15 dieną 10 val. ryto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pačius mažiausius vaikučius su mamytėmis ar tėveliais kviečia į premjerą „Muzika mažoms ausytėms...
Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina didelį tarptautinį skaitymo skatinimo projektą ,,Europa skaito ir kuria“. Šiomis dienomis Ignalinoje vieši grupė projekto partnerių iš Italijos,...
2022 m. gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta...
Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios...
Po pandemijos pauzės vėl atsivėrus pasauliui daugiau lietuvių ima dairytis atostogų ar antrojo būsto užsienyje. Akiratyje dažnai atsiduria objektai esantys Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį, kad...
Šiuo metu beveik 100 darbuotojų Vilniuje turintis mokėjimų platformos „Nuvei“ padalinys nemažina augimo ir plėtros tempų Europoje ir atidaro naują biurą. Pernai rudenį Kanados „Nuvei“ įsigijus...
Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių nesugebėjo deramai suvaldyti savo finansų. Tą liudija įvairių tyrimų rezultatai: 25–30 proc. Lietuvos gyventojų apskritai neturi jokių...
Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto...
Gegužės 23-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Didžiasalyje gyvenanti Regina Lukšėnas. Stiprios sveikatos, šviesių dienų, žmonių gerumo ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus...
G.Stonkutės garbe skamba Lietuvos himnas. FOTO: IBA Pirmą kartą pasaulio bokso čempionatų istorijoje skambėjo Lietuvos himnas. Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė iškovojo aukso medalį Stambule vykstančiame pasaulio moterų bokso...
Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas į Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorius. Jį laimėjo 42 metų Asta Sakalauskienė. A. Sakalauskienė Šiaulių universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį, informatikos bei...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com