NAUJIENOS

Vienas netikėčiausių šios vasaros atradimų: smalsuoliai dar gali spėti pamatyti Raišių lobį

Kategorija:

Miestas:
Iki rugsėjo 1 d. pratęsiamas visuomenės dėmesio sulaukusio Jogailos laikų pinigų lobio eksponavimas Istorijų namuose. Anot muziejaus specialistų, pagrindinė ir vertingiausia lobio dalis – 58 sidabrinės monetos ir du sidabro lydiniai.

Lobis aptiktas Vilniaus rajono savivaldybėje, netoli Raišių, tad ir pavadinimas jam suteiktas pagal geografinę nuorodą – Raišių lobis.

Tiriant Raišių lobio radimo vietą aptikti 62 vienam komplektui priskirtini daiktai, datuojami XIV a. pabaiga. Tarp monetų – du Prahos grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346), šeši Karolio I (IV) (1346­–1378), devyni Vaclovo IV (1378–1419), viena neidentifikuoto valdovo Prahos grašio klastotė. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarų – 40 kaldinti valdant Jogailai (1377–1392), beveik visos monetos – apie 1388–1390 metus. Trys monetos yra ankstyvesnės, tai – portretinė, datuojama apie 1386–1387 m., ir dvi monetos su neskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 m., kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi.

Be monetų, lobyje yra du XIV a. 4 ketvirčio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ½ rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV a. sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi.

Pagal rastas monetas lobio paslėpimo laiką galima būtų sieti su 1390 m. vasarą vykusiu Vilniaus pilių puolimu, o paslėpto lobio vertė, pagal esamus surinktus radinius, siekia apie 120–130 grašių.

Rastas lobis išskirtinis tuo, kad jame pirmą kartą Lietuvoje rasti Jono I Liuksemburgiečio Prahos grašiai, o svarbiausia – penki apkarpyti Prahos grašiai. Tai reiškia, kad jie buvo priderinti prie vietinės pinigų sistemos. Pirmą kartą lobyje buvo rastos Jogailos monetos su liūtu, kaldintos iki jam tampant Lenkijos karaliumi – iki tol visos šios žinomos monetos buvo rastos ne lobiuose. Taip pat svarbu yra tai, jog didžiąją dalį lobio sudaro būtent LDK laikų Jogailos valdymo metu kaldintos monetos.

Lobio monetos rastos ne vienoje krūvoje, o plačiai išskaidytos žemėje dėl toje vietoje vykdytų įvairių žemės darbų. Pilietiškai pasielgusio ir apie monetų lobį pranešusio asmens, taip pat geranoriškų žemės sklypų, kuriuose rastos vertybės, savininkų bei operatyvių Kultūros paveldo departamento specialistų, Archeologijos centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų pastangomis pirmą kartą Lietuvos numizmatikos istorijoje buvo atlikti tokio masto archeologiniai tyrimai lobio radimvietėje. 

Ar archeologų surastas sidabro dirbinių lobis visas – sunku pasakyti. Greičiausiai dirvą, kurioje jis rastas, ilgą laiką arę žemdirbiai dalį dirbinių jau bus suradę ir anksčiau, bet kadangi smulkias monetas sunku pastebėti – nemaža dalis jų žemėje išliko nepastebėtos iki šiol. Muziejininkų nuomone, galima drąsiai teigti, kad tai išskirtinės sudėties ir vienas įdomiausių XIV a. pabaigos lobių, surastų Lietuvoje.

Su Raišių lobiu iki rugsėjo 1 d. lankytojai galės susipažinti Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3. Vėliau radinių laukia detalesni tyrimai, tvarkymas ir restauravimas bei medžiagos publikavimas.
 
Apie Lietuvos nacionalinį muziejų
Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.
 

Arminas Šileikis

Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas


 

Reklama