Vienas kelias – toliau plėtoti ūkį

Šį rudenį, pagerbiant Panevėžio rajono ūkininkus, Nacionalinė mokėjimo agentūra už sėkmingai įgyvendintą projektą, kuriam finansavimas skirtas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, apdovanojo Ričardą Jasiūną, plėtojantį ekologinės mėsinės galvijininkystės ūkį.

Nusprendė specializuotis

„Savarankiškai ūkininkauju nuo 2008 metų. Esu ketvirtasis šio ūkio savininkas. 1990 metais, gavęs 20 hektarų žemės pagal Valstiečių ūkio įstatymą, pradėjo ūkininkauti mano dėdė. Tačiau jis jaunas mirė. Tada ūkį plėtojo mama, aš jai padėdavau. Paskui ūkio savininku tapo tėtis, o prieš dešimt metų aš ėmiausi plėtoti ūkį“, – ūkio kūrimosi istoriją peržvelgia Ričardas Jasiūnas.
Iš pradžių buvo kuriamas mišrus ūkis. Laikė kelias melžiamas karves, prieauglį – mėsai, augino kiaules, avis, paukščius, sodino bulvių, sėjo javų. „Iki man perimant ūkis buvo mišrus. Tiesa, vienu metu lyg ir buvo žengtas nedidelis žingsnelis link mėsinės galvijininkystės, bet jis labiau siejosi su nepasitenkinimu pieno tyrimais, o ne ketinimu specializuotis. Kadangi daug klaustukų kildavo dėl pieno tyrimų rezultatų, nutraukėme pieno  pardavimą, didžiąją jo dalį sugirdydavome nusipirktiems veršeliams. Juos paaugindavome ir parduodavome mėsai, – pasakoja ūkininkas. – Ir supratimas apie mėsinę galvijininkystę Lietuvoje labai stipriai pasikeitė. Prisimenu, kai 1992–1997 metais mokiausi Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykloje, kai gyvulininkystės dalyko dėstytoja papasakojo apie  karves žindenes, mums visiems juoką sukėlė: keistuoliai tie užsieniečiai, laiko karves ir jų nemelžia.“
Pasak Ričardo, prieš perimant ūkį, viešojoje erdvėje jau buvo truputis informacijos apie mėsinę galvijininkystę. „Tuo laiku pašlijo ir mamos sveikata. Ji nebegalėjo melžti karvių, tad teko pergalvoti ūkio kryptį. Per internetą susiradau kelis bendraminčius, kurie patarė, kaip melžiamas karves paversti žindenėmis“, – sprendimą imtis mėsinės galvijininkystės prisimena ūkininkas.

Pasirinko limuzinus

Bendraminčių patartas, ūkininkas turimas karves pradėjo sėklinti limuzinų bulių sperma. „Aš norėjau veisti belgų mėlynuosius. Jie dideli, mėsingi, bet išsiaiškinau, kad labai sunkiai veršiuojasi. Paskui ketinau veisti šarolė veislės galvijus, bet ir šios veislės karvės, pasirodo, problemiškai veršiuojasi.  Apsistojau prie limuzinų. Juolab, kad netoliese, gretimame Anykščių rajone juos ūkininkas veisia. Pamaniau, mūsų ūkis visai Anykščių rajono pašonėje, tokios pat žemės, imsiuosi šios veislės“, – paklaustas, kodėl pasirinko limuzinus, pasakoja Ričardas.
Apsėklintos karvės atsivesdavo mišrūnus ir juo toliau, juo daugiau jaunikliai turėjo limuzinų savybių. „O dar 2009 metais nusipirkau keturias limuzinų veislės telyčaites, – sako ūkininkas. – Dabar turiu 109 galvijus, iš jų pusė – grynaveisliai limuzinai, kita pusė – mišrūnai.“

Modernizavimui – paramos lėšos

„Pirmą paramą gavau pagal praėjusio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programą. Jaunojo ūkininko įsikūrimui gavau 40 tūkstančių eurų. Tada nusipirkome traktorių ir ruloninį presą.  Tuo metu jau dirbau 40 hektarų žemės. Gavęs paramą įsipareigojau per kontrolės laikotarpį įsigyti dvidešimt žindenių. Įsipareigojimą įvykdžiau“, – apie pirmosios paramos naudą ūkio plėtrai pasakoja ūkininkas.
Tačiau gausėjanti galvijų banda sunkiai tilpo sename tvarte, nes ūkininkaujant ekologiškai taikomi griežti reikalavimai gyvūnų gerovei, taigi ir minimaliam plotui, tenkančiam vienam gyvuliui . O dar ūkininkas  ketino įsigyti daugiau gyvulių. Ūkiui reikėjo ir modernesnės bei našesnės technikos.
„Nusprendžiau teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.  Projekte nurodžiau, kad parama reikalinga naujam tvartui, daržinei ir nedideliam sandėliui, kuriame rudenį būtų galima supilti nukultus grūdus, o per žiemą laikyti techniką, statyti. Nurodžiau, kad tai įgyvendinus padidėtų ūkio konkurencingumas, ūkis gautų didesnes pajamas“, – pasakoja Ričardas.
Ekologinės mėsinės galvijininkystės ūkio konkurencingumui didinti Ričardui Jasiūnui buvo skirta daugiau kaip 271 tūkst. eurų parama.
Pasinaudodamas ja ūkininkas pasistatė suplanuotus pastatus. Dabar tvartai, pasak Ričardo, jaukesni, šviesesni, modernesni. Tvarkingai sudėti rulonus galima naujoje daržinėje. Ir naujos technikos ūkyje atsirado. Pasinaudodamas parama ūkininkas nusipirko ruloninį presą, vyniotuvą, mėšlo kratytuvą, rulonų vežimo puspriekabę, taip pat  žoliapjovę, kuri ne tik nupjauna, bet ir surenka žolę.
„Įgyvendindamas tokį projektą be banko paskolos neišsiverčiau. Skirta parama sudarė daugiau nei pusę  viso projekto vertės, bet jei jos nebūtų, nežinau, ar būčiau ėmęsis tokio masto ūkio atnaujinimo“, – pamąstymais pasidalija ūkininkas ir priduria, kad įgyvendindamas projektą susidūrė su netikėtais sunkumais. Jį smarkiai nuvylė rangovai. Dėl jų buvo kilusi grėsmė, kad projektas gali žlugti. „Laimei, Žemės ūkio ministerija projektų, susijusių su statybomis įgyvendinimo terminą nuo dvejų iki trejų metų pailgino“, – Ričardas neslepia, kad tas sprendimas ir išgelbėjo jo projektą.

Išsklaidė abejones

Ričardas Jasiūnas užsimena, kad buvo laikas, kai jis norėjo mesti ūkininkavimą.  Net elektros inžinerijos studijas baigė. Ketino dirbti mieste, o ūkyje tik savaitgaliais ir po darbo pasidarbuoti. Kelerius metus dirbo baldų fabrike. „Kur benubėgsi, kai už nugaros įsipareigojimai už suteiktą paramą ir banko kreditas? Dabar tik vienas kelias – toliau plėtoti ūkį“, – sako ūkininkas.
Užaugintus gyvulius parduoda Lietuvoje. Pasak Ričardo, nors pirkėjas ir moka kiek didesnę kainą negu pirkdamas pieninius galvijus, bet iki kainos, atitinkančios mėsos kokybę – dar toli.  „Gal su laiku ir Lietuvoje bus labiau įvertinamas ūkininko darbas. Žinau, kad nemažai ūkininkų mėsinius galvijus parduoda Lenkijoje, veža į kitas šalis ir gauna vos ne dvigubai didesnius pinigus. Kartais pagalvoju, kad būtų gera kooperuotis su kitais mėsinių galvijų augintojais ir eksportuoti savo gyvulius“, – pamąstymais pasidalija ūkininkas Ričardas Jasiūnas.

Genovaitė Paulikaitė