Viceministrė A. Kudarauskienė: profesinio mokymo įstaigos stiprinamos atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius

Kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių. Tai numatoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame profesinio mokymo įstaigų stiprinimo projekte.

Tam, kad profesinis mokymas taptų perspektyviu pasirinkimu mokiniams yra priimami ir kiti reikšmingi sprendimai: nuo rugsėjo visi mokiniai turės galimybes susipažinti su profesijomis, plečiamos galimybes mokytis profesijos ir kartu įgyti vidurinį išsilavinimą, planuojama nuosekliai didinti profesinio mokymo programų pasiūlą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, plėtojama pameistrystė.

Profesinės mokyklos turi ruošti dabar reikalingus specialistus

Planas buvo rengiamas pastaruosius metus, diskutuojant apie profesinio mokymo kokybę ir perspektyvas su darbdaviais, aptariant strateginius ilgalaikius veiklos planus ir vizijas su profesinėmis mokyklomis, vertinant kaimyninių šalių profesinio mokymo reformas.

Numatomos trys svarbiausios profesinio mokymo stiprinimo kryptys: Išteklių sutelkimas ir mokyklų stiprinimas, profesinio mokymo prieinamumo regionuose išsaugojimas mažėjant mokinių skaičiui, darbo rinkos poreikių tenkinimas – pavyzdžiui, plėtojant pameistrystę, stiprinant darbo rinkoje paklausias mokymo programas, užtikrinant profesinio mokymo lankstumą. Labai svarbu plėsti ir profesinių mokyklų dalininkų spektrą, kad verslas ir savivaldybės kuo stipriau galėtų dalyvauti profesinio mokymo stiprinimo veiklose.

„Profesinio mokymo sistema turi būti jautri darbo rinkos poreikiams. Turime eiti ne iš paskos, o kartu su nuolatiniais darbo rinkos pokyčiais, kad spėtume parengti darbuotojus ne po metų ar dvejų, o kai jų reikia. Profesinis mokymas nuolat atsinaujina ir tobulėja, tačiau absolventų įsidarbinimo rodiklis – vidutiniškai 67 proc. – signalizuoja apie pokyčių būtinybę. Įsidarbinamumas tiesiogiai siejasi su profesinio mokymo kokybe, glaudžiais mokymo įstaigų ryšiais su darbdaviais, mokymusi darbo vietoje. Siekiame, kad profesinės mokyklos būtų mokymosi visą gyvenimą varikliais, teiktų švietimo paslaugas ir jaunimui, ir suaugusiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Bus užtikrinama, kad mažėjant mokinių skaičiui ir didėjant atotrūkiui tarp didžiausių ir mažiausių profesinių mokyklų regionuose visi mokiniai galėtų naudotis moderniomis praktinio mokymo bazėmis, kad nebūtų dubliuojamos programos tuose pačiuose miestuose, būtų sutelkti ištekliai dėl mokymo kokybės. Dėl to siūloma, kad dalis mažesnių mokyklų taps stambių, stiprių, geresnę praktinio mokymo bazę turinčių to regiono profesinio mokymo įstaigų padaliniais.

Viceministrė A. Kudarauskienė pabrėžia, kad nė viena profesinė mokykla nebus uždaryta.

„Ne vienai regiono profesinei mokyklai dabar kyla „išlikimo“ problema dėl to, jog mažėja mokinių. Tad tapdamos kitų mokyklų filialais ar skyriais jos ne tik užsitikrintų savo veiklos tęstinumą, bet ir išsaugotų profesinio mokymo galimybes regionuose. Inicijuodami šiuos pokyčius pirmiausia vadovaujamės profesinio mokymo prieinamumo principu“, – sako viceministrė.

Dėmesys inžinerijos ir technologijų pramonės kryptims

Ruošiant profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą remtasi profesinio mokymo programų atitiktimi kintantiems darbo rinkos poreikiams: programų pasiūla sieta su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida. Įvertinti demografiniai pokyčiai, analizuotas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų išdėstymas ir įvairovė tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje.

Ypač siekiama stiprinti inžinerijos ir technologijų pramonės krypčių mokyklas, nes šių sričių specialistų poreikis darbo rinkoje yra ryškus, o specialistų parengiama nepakankamai, ypač didžiuosiuose miestuose.

Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigų stiprinimui yra numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių Europos sąjungos priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. Eur numatyti profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. Eur. 2,6 mln. Eur numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos.

2021 m. rugsėjo 1 d. šalyje veikė 56 profesinio mokymo įstaigos. Dešimtyje jų mokėsi mažiau nei 300 mokinių, 26 – daugiau nei 500. Palyginimui: Latvijoje veikia 22 profesinio mokymo įstaigos, Estijoje – 26.

Lietuvoje nesiūloma uždaryti mokyklų. Kai kurias siūloma jungti, mažesnės taptų didesniųjų padaliniais. Visi tos profesinės mokyklos mokiniai galėtų naudotis skirtingų padalinių mokymo baze, sektoriniais modernia įranga aprūpintais praktinio mokymo centrais.

Informacija apie numatomus pokyčius

Vilniaus mieste šiuo metu veikia 9 profesinio mokymo įstaigos, jos turi 7,3 tūkst. mokinių. Absolventų įsidarbinimas svyruoja nuo 50 iki 80 proc. Pokyčiai siūlomi dviejose srityse: stiprinti inžinerinės pramonės ir IT sričių darbuotojų rengimą sutelkiant išteklius viename centre (prie Vilniaus technologijų mokymo centro prijungiant Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą) bei stiprinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją į darbo rinką, plečiant profesinio mokymo paslaugų galimybes ir kokybę šiems žmonėms (Vilniaus technologijų mokymų ir reabilitacijos centras taptų profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ dalimi).

Kauno mieste ir rajone veikia 8 profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi beveik 9,5 tūkst. asmenų. Mokyklų absolventų įsidarbinimas svyruoja nuo 56 iki 74 proc. Čia, kaip ir Vilniuje, ypatingas dėmesys skiriamas inžinerinės pramonės, taip pat gamybos ir statybos sričių profesiniam mokymui. Stiprinant šias sritis ir telkiant išteklius į vieną centrą siūloma jungti tris mokyklas: Kauno technikos profesinio mokymo centrą, Vilkijos žemės ūkio mokyklą bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą. Siekiant sumažinti programų dubliavimą ir išgryninti programų pasiūlą prie didžiausios Kauno mieste profesinio mokymo įstaigos – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro – siūloma jungti Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą.

Klaipėdos apskrityje veikia 8 profesinio mokymo įstaigos, tik mokinių jose dvigubai mažiau negu Kaune – 4,5 tūkst. Absolventų įsidarbinimas neperžengia 76 proc. Norint sustiprinti šio regiono profesines mokyklas, efektyviai panaudoti mokymo bazes ir sumažinti tų pačių programų dubliavimą skirtingose įstaigose, prie Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro siūloma jungti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą.

Šiaulių mieste ir rajone bei Panevėžio mieste veikia po tris profesines mokyklas. Šiuose regionuose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, profesinio mokymo įstaigos konkuruoja dėl tų pačių

mokinių, dalis praktinio mokymo bazės dubliuojasi. Siūloma abiejuose miestuose profesinio mokymo įstaigas sujungti į stiprius centrus, tikslingai investuojant į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.

Alytaus regione būtų stiprinamos profesinio mokymo paslaugos prie Alytaus profesinio rengimo centro prijungiant Varėnos technologijos ir verslo mokyklą. Kaip ir visais kitais mokyklų jungimo atvejais, Varėnoje profesinis mokymas ir toliau vyktų, tačiau būtų labiau atsižvelgiama į rajono darbo rinkos poreikius.

Utenos regione siūloma kurti stiprų į inžinerinės pramonės raidą orientuotą profesinio mokymo centrą su dviem filialais: Visagino bei Utenos. Jis veiks dabartinių mokyklų bazėje.

Planas pateiktas svarstyti profesinio mokymo įstaigoms. Pasiūlymų laukiama iki balandžio 6 d.

SMSM inf.