NAUJIENOS

Verslui suaktyvinti Švedijos savivaldybė inicijavo klasterio sukūrimą

Kategorija:

Miestas:
„2008-2009 metais ištikus ekonominei krizei mūsų rajone buvo prarasta daugiausia darbo vietų Švedijoje. Ieškodami kelių, kaip paskatinti darbo vietų kūrimą, susivienijo savivaldybė, verslas ir universitetai“, – sako Švedijos, Olofstrom savivaldybės atstovas Anders Borgehed, Pietų Baltijos programos finansuojamo projekto „CO2 mažinimas logistikoje“ partneris, atvykęs į kovo mėnesį Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro ir Rietavo savivaldybės administracijos surengtą konferenciją, skirtą minėtam tarptautiniam projektui  pristatyti šalies visuomenei, pasidalinti partnerių patirtimi ir aptarti projekto teikiamas galimybes kiekvienam partneriui. Projekto partneriai – Švedija, Lenkija, Lietuva, Vokietija. Lietuvai atstovauja Rietavo ir Neringos savivaldybės, Rietavo turizmo ir verslo centras, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“.
http://www.rietavovic.lt/naujienos/2017/04/verslui-suaktyvinti-svedijos-savivaldybe-inicijavo-klasterio-sukurima
Prieš krizę – klasteris
Kaip pabrėžia svečias iš Švedijos, klasterio idėja: kuo stipresnės bus įmonės, tuo jos įdarbins daugiau žmonių. „Mano darbas – padėti įmonėms būti kuo stipresnėms, – savo veiklą trumpai pristato Anders Borgehed. – Anksčiau Švedijoje buvo viena „Volvo“ įmonė. Dabar atsirado daugiau įmonių ir iš įvairių valstybių.  Tačiau tos įmonės tarpusavyje nebendravo, nes jų vadovai buvo kitose šalyse. Įmonėms suvienyti bendram darbui ir buvo įkurtas klasteris.
Viena klasterio veiklos sritis – įmonėse dirbančių žmonių švietimas. Mažiausiai kartą per savaitę įmonių darbuotojams organizuojami mokymai. Jie, kaip pažymi pašnekovas, įmonei pageidaujant gali būti susiję su jų kvalifikacijos kėlimu. Gali būti pasiūlytos bendros temos, kaip efektyvinti pardavimus, partnerių paiešką ir panašiai. Kursų trukmė skirtinga – nuo dviejų valandų iki savaitės. Šiuos mokymus finansuoja įmonės, tad darbuotojams mokymai nieko nekainuoja.
„Šie mokymai  skatina profesinių tinklų vystymą. Atsirado galimybė susitikti konkrečių profesijų darbuotojams iš skirtingų įmonių, – pastebi svečias, o pasiteiravus, ar įmonės nesibaimina, kad mokymai prisidės prie gerų specialistų perėjimą į kitas įmones, paaiškina. – Klasteris transliuojame žinią, kad turime siekti, jog mūsų regionas būtų ekonomiškai stipriausias pasaulyje, o tam reikia, kad stipri būtų kiekviena regiono įmonė. Mes diegiame filosofiją, kad stiprėdami stipriname kitą ir iš to patys gauname naudą.“
Anders Borgehed teigimu, dabar prasidėjo ir įmonių vadovų tarpusavio bendravimas. Vadovai supranta, kad būdami stipresni, jie gali geriau konkuruoti su užsienio gamintojais, ir kad nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.
Rūpinasi darbuotojų švietimu
Kita klasterio veiklos sritis – regione įdiegti kuo daugiau tarptautinio verslo. „Dabar mes labai orientuojamės į Didžiąją Britaniją. Ten esame atidarę savo biurą, kuriame dirba du žmonės. Biuras pardavinėja Švedijos įmonių paslaugas Britanijoje. Tai įmonėms padeda išauginti savo gamybos apimtis, kas neatsiejamas nuo naujų darbo vietų steigimo, – pasakoja Olofstrom savivaldybės atstovas. – Jei regiono įmonės papildomų užsakymų ieškotų pavieniui, būtų kur kas mažiau sėkmingų sandorių, nes dalies jų pavadinimai britams nieko nesako. Tačiau, kai tai daro 20 įmonių vienijantis klasteris, britams jis kur kas įdomesnis. Kartu dirbant atsiranda žymiai geresnės galimybės.“
Savivaldybės indėlis
Klasterio vadovas pabrėžia, kad jo veikloje savivaldybė atlieka labai svarbų vaidmenį. Pirmiausia ji skiria dalį klasterio veiklai reikalingų lėšų. „Kasmet apie 200 tūkst. eurų. Tai sudaro apie 90 proc. savivaldybės verslo vystymui skirtų pinigų ir maždaug apie 16 proc. viso klasterio biudžeto. 2017 m. klasterio biudžetas 1,7 mln. eurų, – veiklos finansavimą apžvelgia pašnekovas. – 17 proc. klasterio biudžeto sudaro regiono administracijos indėlis. Įmonių indėlis – 50 proc. Likusioji reikalingų lėšų dalis – klasterio vykdomi projektai.“
Kalbėdamas apie klasterio valdymą, jo vadovas pažymi, kad savivaldybės meras yra vienas iš klasterio tarybos narių. Taryboje yra ir klasterio veikloje dalyvaujančių įmonių vadovai. Tarybai vadovauja Švedijos parlamento narys.“
„Savivaldybė yra labai suinteresuota, kad augtų ir stiprėtų jos teritorijoje esančios įmonės. Per pastaruosius trejus metus buvo papildomai įsteigtos 1930 darbo vietų. Įmonės investavo daugiau kaip 500 mln. eurų“, – teigia Anders Borgehed.
Tačiau, kaip pastebi klasterio vadovas, savivaldybėms nebuvo lengva įtikinti politikus, kad didžiąją verslui skiriamų lėšų dalį pervestų klasteriui. Savivaldybės teritorijoje – per tūkstantį įmonių, o klasteris vienija tik 20. „Sprendimą nulėmė tai, kad klasteryje dalyvaujančios įmonės orientuojasi į užsienio rinką ir iš ten pritraukia lėšų į savivaldybę. Visos kitos įmonės dirba vietos rinkoje ir iš išorės pinigų neatneša, – paaiškina klasterio vadovas ir priduria. – Politiškai tai labai stiprus sprendimas.“
Pasiteiravus, ar Olofstrom savivaldybės sprendimas yra išskirtinis Švedijoje, atsako, kad apie 15 savivaldybių klasterius yra įsisteigusios klasterius, bet turint galvoje, kad yra 290 savivaldybių, sprendimus dėl klasterių steigimo galima vadinti išskirtiniais.

Genovaitė Paulikaitė
 

Reklama