Varėnoje prasidėjo vienuoliktasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis

Varėnoje simbolines duris atvėrė jau vienuoliktasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Jis yra išties prasmingas iš Senosios Varėnos kilusios ir amžinojo poilsio į gimtinę sugrįžusios žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės atminimo įamžinimas. Savo jubiliejinę gimimo dieną pati režisierė simboliškai vėl sugrįžo į Varėną su didele dvasine dovana visiems teatro mylėtojams.

Festivalio atidarymo renginiai tradiciškai prasidėjo jautria gaida nuskambėjusiu minėjimu Dalios Tamulevičiūtės gimtojoje Senojoje Varėnoje. Aplankę režisierės kapą Senosios Varėnos kapinėse, jos mokiniai, bendražygiai, bendradarbiai, giminės ir visi ją gerbiantys susirinko prie namo, kuriame režisierė prieš aštuoniasdešimt metų gimė. Čia buvo atidengta atminimo lenta. Vėliau visi skubėjo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kur Šv. Mišias už jos šviesų atminimą aukojo klebonas Pranciškus Čivilis. Po Šv. Mišių apdovanotas 2020 m. Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas – Kauno miesto kamerinis teatras – už eskizą „Apie ką visa tai“, kurį režisavo Balys Ivanauskas.

Pagerbti režisierės atvyko režisierės draugė ir bendražygė, teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė, Algimantas Pociūnas, buvę jos mokiniai, žymūs aktoriai Violeta Podolskaitė, Dalia Storyk, Dalia Overaitė, kiti Lietuvos teatro žmonės, varėniškiai.

Siauroje gatvelėje priešais Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio progimnaziją stovintis kuklus namelis nuo šiol liudys, kad čia gimė viena iškiliausių Lietuvos režisierių Dalia Tamulevičiūtė. Jai skirtą atminimo lentą atidengė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir jos draugė, bendražygė, teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė. ,,Aš gyvenu šiandien ir daugiau šios dienos nebus”, – buvo žymios režisierės Dalios Tamulevičiūtės gyvenimo credo. Šie žodžiai išgraviruoti atminimo lentoje. Ją pašventino Senosios Varėnos parapijos klebonas Pranciškus Čivilis.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog atidengta atminimo lenta – gražus ženklas, liudijantis dar vieną reikšmingą Senosios Varėnos ir Lietuvos istorijos faktą. „Atminimo lenta atidengta pačioj tinkamiausioj vietoj. Ir dėl to, kad šiame name gimė žymi režisierė, ir dėl to, kad ji yra priešais mokyklą, tad mokyklos bendruomenė ją dažnai matys. Mokinius tai paskatins labiau domėtis, o kas gi ta Dalia, ką ji gyvenime nuveikė ir kokioj epochoj gyveno. Atminimo lenta yra labai simboliška ir prasminga. Nes Senojoje Varėnoje bus greta žymiausio lietuvių menininko M. K. Čiurlionio, greta mokytojo, šaulių vado, bendruomenės vedlio Andriaus Ryliškio. Gyvendama šioje vietoje, ši moteris matė žiaurų pokario „teatrą“, kuris negalėjo nepalikti pėdsako jos širdy – po Antrojo pasaulinio karo subombarduotą bažnyčią, sąmoningai padegtus Šaulių namus, kuriuose vykdavo įvairi kultūrinė veikla, suniokotą Nepriklausomybės paminklą, NKVD pastatą, kur gulėdavo nukautų partizanų ir niekuo nekaltų žmonių, taip pat ir Dalios tėvelio, kūnai… Dalia gimė nuostabioj vietoj – šalia kelio į Vilnių, prie Varėnės upelio. Ji išėjo į didelį kelią, kuris buvo sunkus, bet labai prasmingas. Šis ženklas apie tai ir liudija“.

Elena Savukynaitė sakė, kad kukliame namelyje gimė didi asmenybė. „Teatras buvo jos gyvenimas, didžioji meilė, didžioji aistra. Nenuostabu, kad ji paliko daug reikšmingų darbų, nepaprastų spektaklių, talentingų studentų, kurie mylėdami savo dėstytoją tęsia jos pradėtą darbą“. Ji linkėjo, kad šitas mažas, bet gražiai prižiūrėtas namelis visada būtų taurus ir prasmingas ženklas, kuris viliotų kuo daugiau sužinoti apie žymiąją kraštietę.

Dalios Tamulevičiūtės giminių vardu kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Sigitas Lūžys, prisimindamas žymiąją giminaitę, sakė: „Labai jautru, nes šiandien „vardas parėjo namo“. Šiton pirkutėn bėgiojo Dalytė. Augo jos dvasia, augo jos gebėjimai, gauti iš aukščiau. Ta dvasia, kuri augino Dalią, tie jos darbai, kurie ją iškėlė kaip žinomą asmenybę, iškėlė jos vardą. Ir šiandien vardas pareina namo, pareina kaip ženklas, kuris buvo sukurta jos meile, darbu, pasiekimais ir talentu. Šitas ženklas telkia, jungia ir įrodo, kad nėra čia jokios giminės. Yra didelė giminė Dalios žmonių, kurie nori prisiglausti prie Dalios asmenybės, kurie sugebėjo jos vardą parvesti namo, kai ji pati jau nebegali pareiti. Kiekvienam, kuris pagalvos, kad „esu menkas“, tegu pasižiūri į šitą pirkutę ir supranta, kad ir iš mažos pirkelės galima išaugti iki meno rūmų valdovo. Tas ženklas yra tai, ką kiekvienas privalom išsaugot savyje“.

Prasminga muzikinė dovana Dalios Tamulevičiūtės garbei – po gražiausiais Senosios Varėnos bažnyčios skliautais Šv. Mišių ir po jų skambėjęs nuostabus Senosios Varėnos parapijos mišraus choro „Sonata“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės ir Elvyros Sinkevičienės, ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto Juozapaičio, Eglės Juozapaitienės, Ievos Barboros Juozapaitytės bei Renatos Marcinkutės koncertas. Vytautas Juozapaitis, pristaytadamas savo šeimos koncertą, sakė, jog jam labai didelė garbė yra stovėti šioje šventovėje ir prisiliesti prie nepaprastos asmenybės.

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių vertinimo komisijos narė Inesa Paliulytė pasveikino su prasidėjusiu festivaliu. „Kokia laimė, kad švenčiant Dalios Tamulevičiūtės jubiliejų, festivalis – gražiausia dovana jai. Gražiausias paminklas. Žemiška dovana nežemiškai Daliai. Visai neseniai Lietuvoje buvo tik kelios moterys režisierės. Ne todėl, kad moterys netalentingos. Todėl, kad režisierei reikalinga geležinė valia, disciplina, intelektas, emocionalumas, empatija, reikia atsisakyti visko, ko pareikalaus teatras… Dalia – sudėtingo likimo moteris, atidavusi visą šilumą savo vaikams – studentams. Ji kūrė teatrą – namus. Džiugu, kad yra išleista Ramunės Marcinkevičiūtės knyga „Patirčių realizmas“. Džiugu, kad ji apdovanota auksiniu scenos kryžiumi“.
Lietuvos Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Indrė Šimeliūnė sakė, kad jai labai svarbu įteikti ministerijos apdovanojimą, nes ir ji pati yra Dalios Tamulevičiūtės mokinė. „Ačiū dėstytojai, kad galiu tęsti jos tradicijas“. Ji įteikė specialų dailininko Sauliaus Vaitiekūno sukurtą konkurso ženklą su užrašu „Teatras. Dalia“ konkurso laureato – Kauno miesto kamerinio teatro – atstovei.

Meras Algis Kašėta įteikė padėką, palinkėjo kūrybinės sėkmės ir pažymėjo, kad laikas patikrino šį festivalį. „Šis dvasios kultūros reiškinys išlapojo ir duoda gražius vaisius. Kitą savaitę bus pristatyta pedagogės Joanos Grigaitienės knyga „Asmenybės šviesoje“, kurioje įtaigiu žodžiu ir nuotraukomis įamžintos gražiausios dešimties festivalių akimirkos. „Festivalis svarbus ne tik teatro mylėtojams, bet ir patiems teatralams, yra laukiamas ir jau spėjo tapti prestižiniu“.

Apdovanojimą atsiėmusi atstovė sakė: „Labai ačiū Daliai Tamulevičiūtei, Kultūros ministerijai, esam palaiminti, kad dirbame su tokiais žymiais menininkais“.

Režisierės „auksinio dešimtuko“ aktorė Kristina Kazlauskaitė dalijosi jautriais prisiminimais iš studijų laikų. „Toj trobelėj, tokioj mažutėj trobelėj, užaugo toks didelis, talentingas, doras, garbingas žmogus. Į tą trobelę Dalios mokiniai nesutilptų. Pagalvojau: „kaip gera, kai tu mokeisi pas tą žmogų, kad jai išėjus, nepadėtas taškas. Man atrodo, kad dėstytoja buvo toks didelis žmogus. Ji paėmė mus visus tik ką baigusius mokyklą. Kaprizingus, maksimalistus, užsispyrusius. Ji turėjo sustyguoti mus. Juk teatras tai instrumentas, kuriuo mes grojam. Kad nebūtų falšo, ji mus kasdien mokė įvairių tiesų. Mes praėjom stiprią mokyklą. Ji išmokė gyventi, buvo darbšti, rūpestinga, jai rūpėjo, kaip mums sekasi, iš ko mes gyvenam. Ji visada mokė: „Susiimk ir padaryk, kaip gali padaryt“. Aš ją labai myliu ir jaučiu begalinį ilgesį“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Festivalis tęsis visą mėnesį, iki spalio 26 d., ir sukvies į Dzūkijos širdį visus neabejingus scenos menui. Festivalio metu žiūrovai galės pamatyti septyniolika brandžiausių bei naujausių ir suaugusiems, ir mažiesiems žiūrovams skirtų įvairių Lietuvos teatrų spektaklių. Festivalis, skirtas Senojoje Varėnoje gimusios režisierės D. Tamulevičiūtės atminimui, yra vienintelis Dzūkijos regione tokio turinio ir dydžio renginys. Kiekvieną spektaklį stebės, vertins ir laureatus rinks speciali festivalio komisija. Labiausiai patikusį spektaklį turės galimybę išrinkti ir žiūrovai. Visą spalio mėnesį Varėna taps teatro mylėtojų traukos centru. Intensyvi festivalio programa žiūrovus stulbins solidumu, šviežiausiomis premjeromis, naujais teatrais ir neįprastomis erdvėmis.

Festivalio uždarymas vyks spalio 26 d. Tądien žiūrovams bus parodyta lietuviškos intelektualiosios muzikos projekto „FOLK TRIO“ su grupe koncertinė programa „Legendos apie mus“ (dalyvaus muzikantai Ineta Meduneckytė, Nerijus Bakula, Jan Maksimovič, Paulius Rukas, Gediminas Stankevičius) ir įteiktos „Geriausio spektaklio“, „Geriausio režisieriaus“, „Geriausios aktorės“, „Geriausio aktoriaus“, „Žiūrovų spektaklio“ bei kitos festivalio nominacijos.