Valstybė ragina didinti verslo skaitmenizacijos tempus

Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizacijos keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“.

Pramonės įmonės galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis. Iš viso projektams numatyta paskirstyti 15,3 mln Eur. Paraiškas  įmonės kviečiamos teikti iki 2020 m. liepos 7 d.  Lietuvos verslo paramos agentūrai.

Ne mažiau svarbią pagalbą įmonėms teikia ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kuri jau vienerius metus įgyvendina projektą „Smart Inotech pramonei“, yra subūrusi inovacijų ekspertų tinklą visoje Lietuvoje, kuris atlieka inovacijų auditus ir konsultuoja įmones skaitmeninimo klausimais. MITA glaudžiai bendradarbiauja su neseniai Lietuvoje įkurtais skaitmeninių inovacijų centrais (SIC), kurių mūsų šalyje jau yra net 16.  

„Jau yra atlikta daugiau kaip 70 auditų, organizuoti 7 renginiai, konsultuojama 150 įmonių įvairiuose Lietuvos regionuose. Šiuo metu spartūs darbai vyksta naujų pramonės skaitmenizavimo technologijų paieškose. Ieškoma būdų prieiti prie naujausių robotizacijos sprendimų ir kitų skaitmeninių technologijų. Kalbama su skaitmeninių technologijų gamintojais tiek Lietuvoje,  tiek užsienyje. Mūsų tikslas – skatinti Lietuvos pramonės įmones diegti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Sumanios specializacijos srityje,  didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą šalyje“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Ateities verslo kryptis – skaitmenizacija

Lietuvos verslą ir pramonę vienijančios konfederacijos palaiko įvairias valstybės iniciatyvas ir pagalbą einant skaitmenizacijos keliu.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, skaitmeninimo galimybės yra neišvengiamas kiekvienos modernios įmonės kelias ir su laiku – tai bus tik svarbesnė detalė.

„Prisitaikyti, galimai, pavyks ne visiems, tačiau sparčiai tobulėjant technologijoms pranašumą įgaus būtent ta įmonė, kuri skaitmeninių technologijų diegimą pritaikys greičiau. Galima prognozuoti, jog skaitmeniniai sprendimai atneš  kur kas didesnį darbo produktyvumą, o dėl to padidės ir pramonės apimtys“, –  sako V.Sutkus.

Jam antrina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, kurio nuomone, būtina skatinti šį procesą. „Valstybės ir regiono atsilikimas pasaulinėse skaitmeninėse lenktynėse gali neigiamai atsiliepti visuomenės ir verslo skaitmeninei transformacijai bei tvariam augimui. Ateities pramonės skaitmenizavimas, Pramonė 4.0 ir kiti skaitmeninimai įvairiuose gamybos proceso etapuose bei pardavime konkrečius produktus gaminančioms įmonėms yra tikras sėkmės potencialas: skaitmenos pagalba jos gali surasti savo vartotojų rinką. Tokiu būdu sukuriama didesnė pridėtinė vertė įmonei ir eksportuojančiai šaliai. Skaitmeninimas ir technologinis atsinaujinimas gali labai ženkliai prisidėti prie įmonių produktyvumo kėlimo, o tai Lietuvos pramonei yra ypatingai svarbu, kadangi  gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra užstrigęs istorinėse aukštumose ir siekia beveik 78 proc.“, – sako Vidmantas Janulevičius.

Klaipėdos verslas skaitmenizuojasi

Klaipėdoje įkurtas Baltijos skaitmeninių inovacijų centras (Baltijos SIC) pastebi teigiamas regiono tendencijas. „Klaipėdos regiono verslas vis aktyviau domisi inovatyviomis technologijomis. Mes padedame įmonėms susipažinti su skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis: organizuojame patirties apsikeitimo diskusijas, diegėjų pristatymus bei teikiame specializuotas konsultacijas“, – sako Baltijos SIC atstovas Ignas Aničas.

Praėjusiais metais Baltijos SIC atliko 14 įmonių skaitmenizavimo auditų. „Naujai paskelbtas pramonės skaitmeninimo priemonės kvietimas yra puiki galimybė įsidiegti siūlomas technologijas ir taip padidinti veiklos efektyvumą, ypač šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu, kai būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių bei būdų užtikrinti veiklos tęstinumą dinamiškoje aplinkoje“, – komentavo I.Aničas. „Esame pasirengę padėti įmonėms, besidominčioms priemonės teikiamomis galimybėmis, suteikti kompleksines konsultacijas, išgryninti poreikius, ieškoti galimų skaitmenizavimo sprendimų bei padėti parengti kokybiškas paraiškas finansavimui gauti“, – sako jis.

Klaipėdos LEZ veikianti HDPE kamštelių bei maistinei pakuotei skirtos APET plėvelės gamintoja UAB „RETAL Baltic“ pastaraisiais metais intensyviai plėtė gamybos apimtis. Nors įmonė sistemingai investuoja į inovacijas, gamybos modernizavimą, naujų produktų ir technologijų kūrimą, neišvengiamai atsiranda su plėtra susijusių iššūkių. Todėl tampa aktualūs išorės inovacijų ekspertų patarimai ir rekomendacijos.

Dovilė Šilkūnienė ir Gediminas Abartis, ilgametę patirtį įmonių gamybos technologinių procesų ir įrenginių valdymo srityje turintys MITA projekto „Smart Inotech pramonei” ekspertai, atliko UAB „RETAL Baltic“ inovacijų auditą, siekdami įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas įmonėje galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą ateityje.

„Ši įmonė didelį dėmesį skiria aplinkai draugiškiems produktams tobulinti ir vystyti. Yra įsteigta laboratorija, veikianti pagal vieno pagrindinių gėrimų gamintojo standartą, pripažįstamą daugelio gamintojų įvairiose šalyse“, –  įmonės veiklą komentavo ekspertė Dovilė Šilkūnienė. Tačiau, anot jos, gamybos apimčių didėjimas, produktų asortimento plėtimas neturint tinkamų įrankių neužtikrina efektyvesnio resursų panaudojimo ateityje.

Atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas ir iššūkius, įmonė UAB „RETAL Baltic“ 2019 metų pabaigoje įsidiegė du skaitmeninėmis technologijomis paremtus sprendimus. Vienas jų –  tai APET plėvelės gamybos proceso planavimo programinė įranga. Šios įrangos panaudojimas padės pasiekti ženklų gamybos efektyvumo padidėjimą. Kitas sprendimas – tai įdiegtas gamybos duomenų įrenginių surinkimo sprendimas, kuris užtikrina duomenų perdavimą realiu laiku ir objektyviais duomenimis paremtų ataskaitų generavimą.

Jurga Trotienė