NAUJIENOS

Valerijus Makūnas: į savivaldą reikia žiūrėti ne pro verslo prizmę, o kaip į socialinį modelį

Kategorija:

Miestas:

Raudondvario darželio „Vyturėlis“ atidarymas

Su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu kalbamės apie savivaldybės, kuri pagal gyventojų iki 30 metų dalį yra jauniausia Lietuvoje, veiklą, gyvenimą karantino ir pūgų gniaužtuose, nujaučiamas pavasarines grėsmes.

 

Gerbiamas mere, kaip apibūdintumėte 2020-uosius metus. Be pandemijos, kokius dar iššūkius teko įveikti ir kokie atradimai?
 
Pandemija – didžiulis iššūkis visiems, o labiausiai – gyventojams, kurie dėl karantino neteko darbo, itin sunkioje situacijoje atsidūrė smulkieji verslininkai, vieniši senjorai. Žmonės pasiilgo betarpiško bendravimo, kultūros renginių. Nuotolinis mokymas irgi neatstoja mokyklų.

Vis dėlto džiaugiuosi, kad pandemija nesustabdė svarbiausių mūsų darbų, kad Kauno rajonas auga, o  gimstamumas gerokai lenkia mirtingumą.

Registrų centro duomenimis, 2021 m. sausio 3 dieną Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravęs 102 271 asmuo arba 1 217 gyventojų daugiau nei pernai tuo pat metu. Iš viso per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius mūsų savivaldybėje padidėjo daugiau kaip 7 tūkstančiais.

Šie skaičiai patvirtina, kad žmonės palankiai vertina mūsų krašto geografinę padėtį, galimybes įsidarbinti, kurti šeimas ir verslus.

Į Kauno rajoną iš įvairių Lietuvos kampelių dažniausiai atsikelia jauni žmonės, kuriems svarbu, kad po ranka būtų mokykla, vaikų darželis, sporto klubas. Jie nori dviračių takų, aikštynų, parkų, ieško erdvesnių būstų.


Pirmasis Kauno rajono savivaldybės pirmoko kraitelis atiteko Andrejai Kuzmenkovaitei iš Zapyškio

Žmonės teigiamai vertina Kauno rajono savivaldybės dėmesį jaunoms šeimoms. Kiekvienam mūsų savivaldybėje deklaruotam naujagimiui jau ketvirtus metus teikiame 300 eurų vertės kūdikio kraitelį. Pernai startavome su nauja iniciatyva: visi pirmaklasiai buvo pradžiuginti pirmoko kraiteliais. Mums irgi smagu, kad Kauno rajono savivaldybė pagal gyventojų iki 30 metų dalį yra jauniausia Lietuvoje.


Domeikavoje, Luknės gatvėje,  atidarytas šiuolaikinis vaikų darželis

Tai – ne tik džiugūs faktai, bet ir dideli iššūkiai. Pernai darželinukams sukūrėme net tūkstantį naujų vietų. Šiemet darželių plėtra vyks Garliavoje, Ringauduose ir Užliedžiuose. Per šiuos metus esame pasiryžę sukurti dar mažiausiai 400 vietų mažiesiems Kauno rajono gyventojams.


Akademijoje pastatytas 200 vietų modulinis vaikų darželis

Savivaldybės prioritetu lieka švietimas, kultūra, sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos.


Garliavoje atidarytas tarptautinius standartus atitinkantis futbolo stadionas

Pernai kartu su Lietuvos futbolo federacija (LFF) Garliavoje pastatėme šiuolaikinį, tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną, šiemet toliau tęsime sporto aikštynų atnaujinimo programą. Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį iki 2022 metų bus rekonstruotas Mastaičių baseinas, greta jo pastatyta pradinė mokykla su darželiu. Kačerginėje irgi bus pastatyta moderni mokykla, o greta Zapyškio pagrindinės mokyklos iškils priestatas su sporto sale ir technologijų kabinetais. Didelės permainos vyksta ir Šlienavos pagrindinėje mokykloje.

Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, plečiasi problemų ratas. Į mūsų kraštą keliasi verslo įmonės, todėl reikia naujų kelių, geresnės infrastruktūros. Tai ypač aktualu Karmėlavos, Akademijos, Ringaudų, Garliavos, Domeikavos, Užliedžių seniūnijoms. Tankiai apgyvendintose teritorijose skuba įsikurti ir prekybos centrai, o tai dažnai sukelia transporto spūstis.

Kauno rajoną kerta daug valstybinės reikšmės kelių, todėl šias problemas siekiame spręsti kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Atsiranda ir specifinių iššūkių. Vienas tokių – gresiantis potvynis Neryje. Jo tikimybė šią snieguotą žiemą padidėjo, nerimą kelia ir susiaurėjusi upės vaga ties statomu tiltu per automagistralę Vilnius - Klaipėda. Jau surengėme keletą pasitarimų su tilto statytojais, specialistais bei atsakingomis institucijomis ir ėmėmės prevencinių priemonių.
 
Paminėjote, kad per jau kelis mėnesius besitęsiantis karantinas skaudžiai atsiliepė smulkiajam ir vidutiniam verslui. Galbūt savivaldybė padeda verslui išgyventi?
 
Kauno rajone mažos ir vidutinės įmonės sudaro daugiau kaip 70 proc. visų verslo subjektų. Jos yra nepaprastai svarbios, nes kuria darbo vietas, moka mokesčius. Turime daug šeimos verslų, pagal verslo liudijimą dirbančių žmonių.
Iš tiesų, šiai grupei karantinas smogė skaudžiausiai. Daug įmonių, dar nespėjusių atsigauti po pirmojo karantino, vėl netenka pajamų, susiduria su sunkumais pildant įvairius dokumentus.

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras pasirašė sutartį su teisininkais ir teikia nemokamas teisines paslaugas verslo subjektams.

Kauno rajono savivaldybė dar praėjusių metų  pavasarį priėmė sprendimus  dėl pagalbos priemonių verslui, nukentėjusiam dėl pandemijos. Savivaldybės taryba pritarė, kad asmenys, įsigiję verslo liudijimus, bus atleisti nuo fiksuotų pajamų mokesčio, kurio nereikėjo mokėti už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 iki rugpjūčio 31 d.
Pernai gruodį vykusiame tarybos posėdyje priimtas sprendimas palengvino mokesčių naštą verslo subjektams, kurie buvo atleisti nuo negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio karantino laikotarpiu.

Taryba taip pat pritarė Kauno rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondo valdybos siūlymui keisti fondo lėšų sąmatą, taip suteikiant daugiau galimybių remti vietos verslą.


LSMU Kulautvos reabillitacijos ligoninė  moderniausia Baltijos šalyse

Dėl karantino apribojimų nukentėję žmonės labai tikisi ir centrinės valdžios dėmesio. Žinau, kad suformuotas  naujas Vyriausybė pagalbos verslui priemonių paketas, todėl galima teikti paraiškas gauti paskolų ir subsidijų. 
 
Per karantiną žiedinės savivaldybės susidūrė su problema – apribojus judėjimą tarp savivaldybių, miesto gyventojai liko atskirti nuo priemiesčio gamtos, o rajono gyventojai – nuo įprastų miesto paslaugų? Galbūt tokio apribojimo Kauno rajonas išvengė ar vis tik susiduriate?

Esame žiedinė savivaldybė, kur miesto ir rajono gyventojai labai persimaišę: nemažai žmonių gyvena Kauno rajone, o dirba Kaune ir atvirkščiai. Kauniečiai – dažni svečiai mūsų miesteliuose, ypač kurortinėje teritorijoje, Raudondvaryje. Daug kauniečių dirba Karmėlavos seniūnijoje veikiančiose LEZ įmonėse, Domeikavos, Ringaudų, Alšėnų, Babtų  logistikos ir agroverslo centruose.

Dėl karantino taisyklių ne kartą diskutavome su Kauno vyriausiojo policijos komisariato vadovais, Kauno rajono VPK viršininku Aleksejumi Chraminu. Jie žadėjo situaciją vertinti lanksčiai.
Vyriausybė palaipsniui mažina karantino apribojimus. Mes irgi nuėmėme draudžiamuosius ženklus, kuriuos anksčiau buvome pastatę prie labiausiai lankomų objektų.
 
Kaip klostosi rajono ir miesto santykiai pastaruoju metu? Kėsinasi ar ne miestas į rajono teritorijas?

Mūsų santykiai su Kauno miesto savivaldybe yra dalykiški. Turime daug problemų, kurias galima sėkmingai spręsti tik kartu surėmus pečius. Tai transportas, atliekų tvarkymas, bendros infrastruktūros kūrimas, švietimas, turizmo plėtra.
Su Visvaldu Matijošaičiu ir jo komandos nariais nuolat susitinkame ir apie tai diskutuojame.

Kartu jau esame nuveikę nemažai darbų. Ir tai ne vien dviračių jungtys. Sėkmingai veikia abiejų savivaldybių įkurta viešoji įstaiga „Kauno tvirtovė“, kartu dalyvaujame projekte „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Tikiu, kad mūsų santykiai ateityje taps dar glaudesni.
 
Taigi santykiai keičiasi, o kas sudaro didžiausias prielaidas ginčams, kurie vyko prie kelerius metus tarp miesto ir rajono?
 
Manau, kad prieš kelerius metus įvykusį konfliktą lėmė skirtingi požiūriai į kai kurias problemas.
Verslas ir savivalda turi skirtingus tikslus: pirmasis grindžiamas konkurencija ir siekia pelno, savivaldos paskirtis – teikti paslaugas gyventojams. Ir dabar tvirtai tikiu, kad į savivaldą reikia žiūrėti ne pro verslo prizmę, o kaip į socialinį modelį, kur kaimyninės savivaldybės ne konkuruoja, o konsoliduoja išteklius ir kartu sprendžia problemas. Todėl ir gyventojų nederėtų skirstyti: čia tavo, o čia mano. Visi jie – Lietuvos vaikai.

Tačiau jungti į bendrą administracinį vienetą miestą ir kaimiškas teritorijas, kuriose yra begalė specifinių problemų, manau, būtų labai neatsakinga. Toks požiūris mus nublokštų į praeitį.

Pažangiausios Europos valstybės savivaldą grindžia demokratiniais principais, kur svarbiausi klausimai sprendžiami tariantis su vietos bendruomenėmis, gretimomis savivaldybėmis.

Stebėdamas situaciją Kauno regione, matau didžiulius pokyčius. Žmonės juda iš vienos savivaldybės į kitą, vienoje gyvena, kitoje dirba, dar kitur ilsisi. Kauno miestas, Kauno rajonas, Jonava, Birštonas, Kėdainiai, Prienai, Kaišiadorys – viskas persipynę. Todėl ir kalbame apie bendrą regiono transporto sistemą, elektroninį bilietą, kitų paslaugų teikimą gyventojams.

Žmonės dažnai net nežino, kur prasideda ir baigiasi savivaldybių ribos, jiems  svarbu, kaip keičiasi jų gyvenimo kokybė. Dar svarbu, kad kultūros, švietimo, medicinos ir kitas paslaugas žmonės gautų arti gyvenamosios vietos, kad senjorams nereikėtų važiuoti dešimtis kilometrų į polikliniką ar biblioteką, o vaikams – į mokyklą.


Tautodailininko Raimundo Uždravio ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis Samylų seniūnijoje įrengtas skulptūrų parkas ant vandens

Ne tik megapolių, be ir nedidelių miestelių, kaimų gyventojai turi teisę gyventi visavertį gyvenimą.
Lietuva Europoje išsiskiria nevienodo dydžio savivaldybėmis, kur vienai savivaldybei tenkantis vidutinis gyventojų skaičius nuolat mažėja. Be to, šalis išlieka viena labiausiai centralizuotų ES.

O štai kaimynė Lenkija ne tik turi beveik 2,5 tūkst. savivaldybių (gminų), kurios vidutiniškai yra smulkesnės už lietuviškas, bet ir įgyvendina savivaldą dar dviem aukštesniais lygmenimis. Panašiai sudėliotas ir Vokietijos administracinis žemėlapis.

Gerokai mažesnė už Lietuvą Estija  po 2017 m. reformos išlaikė 79-ias savivaldybes, tik dar labiau apibrėžė kaimo ir miesto savivaldybių specifiką.  Berlyną, Paryžių ir kitus Europos didmiesčius supa dešimtys priemiestinių savivaldybių, ir niekam nešauna į galvą kėsintis į kaimynų teritorijas.

Ar centralizacijos didinimas padėtų spręsti socialines problemas?  Juk liktų apnuoginti pakraščiai, dar labiau merdėtų regionai, didėtų skurdas. O juk pagal pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį esame ES dugne.
 
Šiuo metu rengiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kokie pokyčiai jame atsiranda?

Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimų svarbiausi tikslai – aiškesnis teritorijų planavimas, didesnė socialinė darna.

Turime daugiau kaip 3 tūkst. verslo subjektų, penkias verslo zonas, kurių didžiausia – Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusi Kauno LEZ.


Atnaujinta ir visuomenės reikmėms pritaikyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2017 metais Vyriausybė suteikė kurortinės teritorijos statusą Kauno rajone esantiems Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams bei daliai Zapyškio. Ši teritorija su unikaliu kultūros paveldu, jaukiais pušynais ir Nemuno slėniu, dviračių takais, vandens ir pėsčiųjų maršrutais skirta aktyviam poilsiui. Sveikatą stiprinti galima LSMU Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, aktyviam poilsiui tarnauja vandenlenčių parkas, baigiame įrengti mineralinio vandens biuvetę. Taip pat esame pasiryžę atnaujinti visų trijų kurortinių miestelių urbanistinius veidus, sutvarkyti pagrindines gatves, sukurti daugiau poilsiui skirtos infrastruktūros.


Vaizdas į Kulautuvos dviračių taką nuo Netonių Sklandytojų kalvos

Priemiestinės teritorijos, ypač Domeikava, Užliedžiai, Akademija, Ringaudai, sparčiai urbanizuojamos. Tikimės, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padės darniau, atsakingiau spręsti urbanistikos problemas.

Jau surengėme kelis pasitarimus, kuriuose buvo pristatytos bendrojo plano 2-ojo keitimo koncepcijos alternatyvos, su pakeitimais supažindinti gyventojai.

Pirmoji alternatyva paremta devyniais stipriais urbanistiniais centrais, kuriuose sukoncentruotos pagrindinės viešosios paslaugos. Ekonominė aplinka, transportas, mokslas ir kultūra būtų plėtojami spinduliniu principu. Tai reiškia, kad urbanistiniuose centruose teikiamos paslaugos būtų prieinamos aplinkinių gyvenviečių žmonėms.  

Antroji alternatyva – urbanistinės struktūros optimizavimas, prioritetą teikiant gyvenviečių partnerystei. Įgyvendinant šią alternatyvą būtų formuojamos kompaktiškesnės urbanizuojamos teritorijos ir viešųjų paslaugų išdėstymas sutelkiamas keliose vietovėse, kurios papildytų viena kitą. Kitaip tariant, rajono patrauklumo stiprinimas būtų paremtas paslaugų priartinimu prie gyventojų.

Abi alternatyvas vertinusios institucijos ir nepriklausomi ekspertai patvirtino, kad antroji alternatyva yra tvaresnė ir labiau tausojanti aplinką, ji sukurtų daugiau ilgalaikių teigiamų pasekmių.
 
Ir pabaigai, kaip sekasi išgyventi šią sniego nepagailėjusią žiemą? Kaip pavyksta gelbėti gyventojus nuo sniego izoliacijos?

Šalį užklupusi pūga pridarė daug rūpesčių, kartu ji atskleidė Kauno rajono bendruomenės pilietiškumą: daugybė žmonių griebė kastuvus, seniūnams į pagalbą su technika atskubėjo ūkininkai.

Kauno rajoną kerta daugybė valstybinės reikšmės magistralių už kurias atsakinga Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė „Kelių priežiūra“. Su šios įmonės vadovais nuolat palaikome ryšį, prašome laiku ateiti į pagalbą gyventojams.
Vietinės reikšmės kelių priežiūra patikėta seniūnijoms, kurios sudaro paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis arba ūkininkais.

Šiemet žiema nepagailėjo sniego, todėl teko pasitelkti ir savanorius. Už tokį solidarumą esu dėkingas visai bendruomenei. Smagu, kad padėkos žodžius gyventojams socialiniuose tinkluose taria ir seniūnai.
 
Kalbino Justė Brigė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinių" 2021 Nr.2

 

Menas ir internete – menas

Menas ir internete – menas

Jo kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir...


Reklama