Valdžia pasiryžusi švarinti neturtingiausiųjų kišenes

Kaip informuoja Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas, lapkričio 12 dieną Seimui pristatytas Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu tvarką.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, tokia įstatymo pataisa kuriama neatsitiktinai. „2019 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektoriaus išmestas ŠESD kiekis 2017 m. sudarė 5795 kt CO₂ ekv. ir viršijo Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje transporto sektoriui įtvirtintą kiekybinį metinį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą (5435 kt CO₂ ekv.). Didžioji dalis išmetamo ŠESD kiekio susidarė kelių transporto sektoriuje (apie 90 procentų). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį ŠESD (57 procentai) sudarė išmetimai iš lengvųjų automobilių, priskiriamų M₁ klasei, ir lengvųjų krovininių automobilių, priskiriamų N₁ klasei (toliau – TP).
Siekiant Lietuvai nustatyto 9 procentų ŠESD mažinimo tikslo, būtina per 2021–2030 m. periodą neviršyti 126,6 mln. t CO₂ ekv. ŠESD kvotos, nes, susidarius perviršiui, Lietuva turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais (1 t CO₂ ekv. = 1 kreditas). Pagal esamas prognozes ŠESD išmetamas kiekis per 2021–2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t CO₂ ekv., t. y. susidarys 13,6 mln. CO₂ ekv. kvotos vienetų trūkumas. Pagal ES ATLPS rinkos prognozes, kurios daro prielaidą, kad apyvartinio taršos leidimo kvotos 1 vienetas kainuos 25 Eur, Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021–2030 m. laikotarpį. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur.
Transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo kuro kiekio, kuriam įtakos turi naudojamų TP efektyvumas. Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinė išmetamo CO₂ g/km vertė – apie 180 CO₂ g/km. Europos Sąjungoje nustatytas siektinas 2015 m. tikslas naujai gaminamoms TP – 130 CO₂ g/km; 2020 m. – 95 CO₂ g/km.
Šis sektorius taip pat reikšmingai prisideda prie didžiųjų miestų užterštumo kietosiomis dalelėmis.
Viena pagrindinių transporto taršos azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis problemų – dyzelinu varomų TP realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas gerokai didesnis šių teršalų kiekis palyginti su kitomis degalų rūšimis varomomis (benzinu, elektra, dujomis). Vadovaujantis Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) ir Europos aplinkos agentūros parengta metodika (naudojama vykdant nacionalinę oro teršalų apskaitą transporto taršai vertinti), kurioje pateikiami TP emisijos faktoriai (išmestas teršalų kiekis nuvažiuotam kilometrui, atsižvelgiant į jų išmetamųjų teršalų standartą, masę, kuro rūšį ir kt.), dyzelinu varoma TP į orą išmeta 3–9 kartus daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varomos TP; Euro 4 standartą atitinkančios dyzelinu varomos TP išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei atitinkamo standarto benzinu varomos ir 15 kartų daugiau nei Euro 5 standartą atitinkančios dyzelinu varomos TP (Euro 6 standarto benzinu ir dyzelinu varomų TP kietųjų dalelių išmetimai panašūs).
Dyzelinu varomos TP aplinkosauginiu požiūriu kelia susirūpinimą ir dėl atvejų, kai jose naudojami suodžių filtrai jiems sugedus dėl ekonominių priežasčių pašalinami, taip padidinant tokių TP taršą kietosiomis dalelėmis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų TP varikliai išderinami, siekiant padidinti jo galią bei sumažinti kuro sąnaudas. Šiuo atveju tokios TP išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja.
Azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius teršalų sumažinimo įsipareigojimus (nustatyti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokole^[3] ir Nacionalinių emisijos limitų direktyvoje^[4]). Pagal šiuos įsipareigojimus Lietuva 2020 m. azoto oksidų išmestą kiekį turi sumažinti 48 procentais lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu, o 2030 m. – 51 procentu. Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, 2017 m. pasiektas tik 21,8 procento azoto oksidų išmesto kiekio sumažinimas. Verta pažymėti, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinu varomų TP eismo ribojimai skatina atitinkamų šalių gyventojus atsisakyti šia degalų rūšimi varomų TP, kurių didelė dalis pasieks Lietuvą. Dėl šių TP didėjančios pasiūlos gali reikšmingai sumažėti į Lietuvą įvežamų taršių dyzelinu varomų TP vertė, o tai skatintų Lietuvos gyventojus įsigyti šias taršias dyzelinu varomas TP.“
 
Įstatymo projekte numatyta, kad mokestį mokėtų M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre valdytojas. Numatoma, kad mokestis turėtų būti sumokamas iki įregistravimo.
Mokesčio dydžiai būtų apskaičiuoti pagal įregistruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Taip pat siūloma, kad, apskaičiuojant mokestį, jis būtų dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento.
Mokestį mokėtų asmenys, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.
Numatoma, kad dalis surinkto mokesčio bus skiriama Miškų sodinimo programos įgyvendinimui.
Projektui po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo 35, susilaikė 16 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti lapkričio 26 d.
Deja, kaip bevartysi, vis tik senesnius ir taršesnius automobilius vis tik perka mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Tad ir taip nestoros jų piniginės bus dar labiau palengvintos.
 
MK inf.
Parengta pagal LRS inf.