Užgavėnių proga Varėnoje atidaryta medinių kaukių paroda „Užgavėnių Ličynos“

Užgavėnių dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojų rimtį ir susikaupimą
„sudrumstė“ nuotaikingas šurmulys – su Užgavėnių dainomis ir linksmomis improvizacijomis čia
atidaryta žymaus Varėnos krašto tautodailininko Algirdo Juškevičiaus medinių kaukių paroda
„Užgavėnių Ličynos“. Bibliotekos sienas papuošė dvidešimt viena kaukė – „velniukai“, „raganos“,
„čigonai“, „seniai“.

Atėjusius į parodą pasitiko dvi liūdnos juodai apsirengusios moterys. Paklausinėjus,
kas joms atsitiko, buvo nuspręsta, kad susirgo, tad buvo iškviestas gydytojas. Netrukus jų gydyti
atskubėjo skrybėlėtas, juodą apsiaustą ir kaukę dėvintis „gydytojas“, labai panašus į
aštuonioliktajame amžiuje apsirengusius maro gydytojus. Jis apžiūrėjo paslaptingas ligones ir
diagnozavo, jog jos tikrai neserga maru, bet užsikrėtusios žiemos virusu, nuo kurio lengvai gydo
šilta arbata ir sotūs Užgavėnių valgiai.

Paslaptingasis „gydytojas“ – tautodailininkas Algirdas Juškevičius šitaip
improvizuotai ir netradiciškai pradėjo savo autorinės parodos atidarymą. Jis papasakojo apie kaukes
ir jų naudojimo tradicijas. „Užgavėnių persirengėliai su kaukėmis labiausiai būdingi Žemaitijai.
Efektinga ir charakteringa Užgavėnių kaukė būna su pritaisytais plaukais, antakiais, barzda, ūsais,
ausimis, ragais ar „auksiniu“ dantimi. Persirengėliai dar papildo savo kuriamo personažo visumą
išverstais kailiniais barškalais ar grimu. Dzūkijoje Užgavėnių dieną apsirengdavo išverstais
kailiniais, išsipaišydavo suodžiais ir eidavo per kaimą, varydami žiemą. Dar kitur būdavo
linksmybės, laistydavosi vandeniu. Šią tradiciją turi visos tautos, nes ateinantis pavasaris ir
atgimstanti gamta neša mums viltį. Apeigines kaukes naudoja daugelis pasaulio tautų. Labiausiai
žinomos šamanų ir afrikiečių kaukės. Nors šiemet žiemos lyg ir nebuvo, tačiau mes puoselėjam
tradicijas ir vis tiek švenčiam Užgavėnes“. Parodos autorius papasakojo apie parodoje
eksponuojamas kaukes, kurios darytos įvairiais laikotarpiais. Seniausias, kurios darytos bene prieš
dvidešimt metų, nupūtęs dulkes į parodą atnešė iš savo dirbtuvių, o naujausios „gimė“ prieš pat
parodą. „Kaukė, kurią buvau užsidėjęs, buvo naudojama maro gydytojų. Eidami gydyt ligonių, jie
užsidėdavo būtent tokią kaukę. Į jos nosį prikišdavo levandų ir kitų žolelių, tikėdami, kad šitaip
patys apsisaugos nuo ligos. Kaukes daryt savotiškai smagu, nes čia nereikia tikslių proporcijų, bet
būtina išryškint bruožus, suteikt kuo daugiau grotesko ir juokingų išraiškų“. Tautodailininkas
pasakojo, kad daugiausiai kaukės darytos iš liepos medienos, joms panaudota net ir netinkama, t. y.
įvairios šakos, o iš tų šakų išdrožtos nosys. Prisiliesdamas prie kiekvienos kaukės, tautodailininkas
pasakojo: „Štai šitai panaudojau arklio karčius, šitai – arklio uodegą, maišą. O va šitos kaukės su
dirželiais, jas galima užsidėt ant veido. Štai šitoje kaukėje tarp „senio“ dantų galima pamatyti save –
joje įtaisytas veidrodis“. Ir parodoje eksponuojamos kaukės, ir kiti Algirdo Juškevičiaus dirbiniai
yra sukurti labai meniškai. Jis – tradicinis matininkas, senųjų amatų dailidystės, drožybos,
žaislininkystės ir šaukščiaus amatų puoselėtojas, drožiantis skulptūras, Užgavėnių kaukes, geldas,
švilpynes, medinius žaislus, šaukštus, kaušus, samčius.
Kiekvienas panorėjęs jam patinkančią kaukę galėjo nusikabint nuo sienos, pasimatuot ir su ja nusifotografuot.

Žiema parodos metu bibliotekoje buvo „vejama“ ir dainomis. Užgavėnėms skirtus
kūrinius, dainuodami: „Šalta žiema šalin eina, kad pavasaris ateina…“ – nuotaikingai atliko Varėnos
Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos folklorinio dainavimo skyriaus mokiniai kartu su mokytoja

Ineta Meduneckyte Tamošiūniene. Dainorėliai kvietė: „ visos senosios lietuvių dainos varo žiemą
lauk, padėkit ir jūs mums ją išvaryt. Kuo būsim triukšmingesni, tuo ji greičiau išeis“. Padainavę
kartu su mokiniais, apžiūrėję parodą, lankytojai buvo pakviesti vaišintis kvapnia žolelių arbata ir
skaniais blynais.

Rūta Averkienė